LT/Prabhupada 0241 - Juslės yra kaip gyvatės
Lecture on BG 2.3 -- London, August 4, 1973
Vedinėje literatūroje dangus apibūdinamas kaip „tri-daśa-pūr.“ Tri-daśa-pūr. Tri-daśa-pūr reiškia, jog egzistuoja trisdešimt trys milijonai pusdievių, ir kiekvienas jų turi savo atskirą planetą. Tai vadinama tri-daśa-pūr. Tri reiškia „trys“, daśa reiškia „dešimt“. Taigi trisdešimt trys arba trisdešimt. Bet kuriuo atveju, „tri-daśa-pūr ākāśa-puṣpāyate.“ Ākāśa-puṣpa reiškia kažką įsivaizduojamo. Gėlė, esanti danguje. Gėlė turėtų augti sode, tačiau jeigu kas nors įsivaizduoja gėlę, esančią danguje, tai - išgalvota. Atsidavusiajam šis pakilimas į dvasines planetas yra it gėlė danguje. Tri-daśa-pūr ākāśa-puṣpāyate. Kaivalyaṁ narakāyate. Džnaniai ir karma jogai. Ir „durdāntendriya-kāla-sarpa-paṭalī protkhāta-daṁstrāyate.“ Tuomet jogai. Jogai bando. Joga reiškia „yoga indriya-samyama“, kontroliuoti jusles. Tai - jogos praktika. Mūsų juslės labai stiprios. Kaip ir mes, Vaišnavai, visų pirma bandome suvaldyti savo liežuvį. Jogiai taip pat, jie siekia kontroliuoti jutimus, ne tik liežuvį, bet ir kitus, visus dešimt pojučių. Tai - jogų mistikų procesas. Kodėl jie bando kontroliuoti? Nes jausmai yra it gyvatės. Gyvatė... Kad ir ką ji paliestų, tai gali baigtis mirtimi. Jos įkandimai baigiasi mirtimi. Mūsų seksualiniai impulsai - to pavyzdys. Kai tik yra neteisėtas seksas, tai sukelia tiek daug sunkumų. Žinoma, šiomis dienomis tai patapo labai paprasta. Anksčiau tai buvo labai sudėtinga, ypač Indijoje. Todėl jaunos mergaitės visuomet būdavo saugomos, nes jei jos susimaišydavo su berniukais, vienu ar kitu būdu jei atsitikdavo lytiniai santykiai, ji tapdavo nėščia. Daugiau bus nebeįmanoma vėl ištekėti. Ne. Paliesta gyvatės. Tai yra... Vedinė civilizacija yra labai griežta. Kadangi pagrindinis tikslas yra sugrįžti namo pas Dievą. Ne juslių patenkinimas, valgymas, gėrimas, santuoka, pasimėgavimas. Tai nėra žmogaus gyvenimo tikslas. Taigi viskas buvo suplanuota šiam tikslui. Viṣṇur aradhyate.
- varṇāśramācāravatā
- puruṣeṇa paraḥ pumān
- viṣṇur āradhyate panthā
- nānyat tat-toṣa-kāraṇam
- (CC Madhya 8.58)
Varṇāśrama, šie brahmanai, kšatrijai, vaišjos, visi turi griežtai sekti taisyklėmis ir nurodymais, skirtais kiekvienai grupei. Brahmanas turi elgtis kaip brahmanas, kšatrija - kaip... Krišna sako: „Esi kšatrija; kodėl kalbi visas šias nesąmones? Privalai kautis!“ Naitat tvayy upapadyate (BG 2.3). „Neturėtum taip elgtis dėl dviejų dalykų. Neturėtum to daryti kaip kšatrija ir neturėtum to daryti kaip Mano draugas. Tai - tavo silpnybė.“ Taigi tai yra Vedinė civilizacija. Kova skirta kšatrijai. Brahmanas neketina kovoti. Brahmanas yra „satyaḥ śamo damaḥ“, jis praktikuoja, kaip tapti teisingu, kaip tapti švariu, kaip kontroliuoti jutimus, protą, kaip tapti paprastu, kaip pilnai suvokti Vedinę literatūrą, kaip ją praktiškai taikyti gyvenime, kaip tapti tvirtai įsitikinusiam. Tai yra brahmanai. Panašiai kšatrijai turi kovoti, tai būtina. Vaiśya-kṛṣi-go-rakṣya-vāṇījyam (BG 18.44). Taigi visa tai turi būti griežtai sekama.