LT/Prabhupada 0259 - Sugrąžintas į transcendentinę meilės Krišnai platformą
Lecture -- Seattle, September 27, 1968
Ar gali kas nors šiame susirinkime pasakyti, kad jis nėra kažko arba kieno nors tarnas? Jis tikrai yra tarnas, nes tokia jo konstitucinė padėtis. Bet sunkumas yra tame, kad tarnystė savo juslėms, neišsprendžia mūsų problemų ir kančių. Tam tikru momentu, galbūt aš ir būsiu patenkintas tuo, kad aš pavartojau šiuos intoksikantus, ir apkerėtas šių intoksikantų aš imsiu galvoti, kad "Aš niekam netarnauju, aš esu laisvas," bet tai bus netikra. Kai tik haliucinacijos pasibaigs, jis supras, kad ir vėl yra tarnas. Vėl tarnas. Tokia yra mūsų padėtis. Bet dėl ko vyksta ši kova? Aš buvau priverstas tarnauti, bet aš nenoriu tarnaut. Tai kokia galėtų būti išeitis ? Išeitis arba sprendimas yra Krišnos sąmonė, kad jei tu tapsi Krišnos tarnu, tai tada tavo troškimas tapti šeimininku, ir tuo pačiu troškimas būti laisvu, bematant išsipildys Taip, kaip čia jūs pamatysite Ardžiuną ir Krišną viename paveikslėlyje. Krišna yra Aukščiausias Viešpats. Arjuna yra gyvoji būtybė, gyva būtybė, žmogiškoji būtybė. bet jis yra įsimylėjęs Krišną kaip draugas. Ir atsakydamas į jo draugišką meilę, Krišna tapo jo važnyčiotoju, jo tarnu. Lygiai taip pat ir kiekvienas iš mūsų, jei sugrąžinsime save į transcendentinės meilės Krišnai platformą, tai mūsų troškimas šeimininkauti čia bus išpildytas. To negalime suvokti dabar, bet jei mes sutiksime tarnauti Krišnai, tai palaipsniui mes pamatysime, kad Krišna tarnauja mums. Tai yra realizacijos klausimas. Bet jei mes norime ištrūkti iš tarnystės šiam materialiam pasauliui, tarnystės juslėms, tai mes turime nukreipti, transformuoti savo polinkį tarnauti į Krišną. Tai yra vadinama Krišnos sąmone.
- kāmādīnāṁ kati na katidhā pālitā durnideśās
- teṣāṁ mayi na karuṇā jātā na trapā nopaśāntiḥ
- sāmpratam aham labdha-buddhis
- tvām āyātaḥ niyuṅkṣvātma-dāsye
Vienas atsidavęs meldžiasi Krišnai, kad " Taip ilgai savo gyvenime aš tarnavau savo juslėms." Kāmādīnām. Kāma reiškia juslės, geismas. Tai netgi tai ko aš neturėjau padaryti, vistiek, diktuojamas savo geismo aš padariau tai". žmogus priverstas daryti. Kai kažkas yra vergas arba tarnas, tada jis yra priverstas daryti tai, kas jam nepatinka. Jis yra priverstas. Taigi čia atsidavęs pripažįsta, kad "Aš veikiau, diktojamas savo geismo, kažkas, ko man nederėjo daryti, bet aš padariau tai." Gerai, tu padarei tai, tu tarnavai savo juslėms. Viskas gerai. "Bet sunkumas yra tame, kad teṣāṁ karuṇā na jātā na trapā nopaśāntiḥ. Aš tarnavau tiek daug, bet supratau, kad jos nėra patenkintos. Jos nėra patenkintos. Tame mano sunkumas. Nei juslės nėra patenkintos, nei aš esu patenkintas, ir nesiruošia juslės būti tokios geros ir paleist mane, išleist į pensiją užtarnautą. Tokia yra mano padėtis." Jeigu aš būčiau numatęs tai, geriau jei mes būtume jautę, kad "Aš tiek daug metų tarnavau savo juslėms, ir dabar mano juslės patenkintos..." Ne. Jos nėra patenkintos. Vis dar diktuoja. Vis dar diktuoja. "Aš esu labai..." Žinoma, tai yra labai natūralu, bet aš atskleisiu, tuo pačiu, kad kai kurie iš mano mokinių pasakojo, kad senyvame amžiuje jo motina, ji ruošiasi tekėti. Tik pažiūrėkite. Ji turi suaugusių vaikų. Ir kažkas skundėsi, kad jo močiutė ir tuokiasi. Kodėl ? Tik pažiūrėkit. Septyniasdešimt penkių, penkiasdešimties, juslės vis dar tokios stiprios, kad jai diktuoja: "Taip, tu privalai tai padaryti."