LT/Prabhupada 0273 - Arya-samana reiškia Krišną įsisąmoninusią asmenybę
Lecture on BG 2.7 -- London, August 7, 1973
Tai - brahmanas, būti laisvam. „Etad viditvā prayāti sa brāhmaṇaḥ.“ Tas, kuris žino... Todėl Prahlada Maharadža sako: „Durlabhaṁ manuṣyaṁ janma adhruvam arthadam“ (SB 7.6.1). Jis pamokslavo tarp savo klasės draugų. Jis gimė demoniškoje šeimoje, Hiraṇyakaśipu. Jo klasės draugai priklausė tai pačiai kategorijai. Taigi Prahlada Maharadža jiems patarinėjo: „Mano brangūs broliai, kultivuokime Krišnos sąmonę.“ Taigi kiti berniukai, ką jie žinojo apie Krišnos sąmonę...? Prahlada Maharadža yra išlaisvintas nuo pat gimimo. Tad jie sakė: „Kas yra ta Krišnos sąmonę?“ Jie negalėjo suprasti. Tad jis juos įtikinėjo: „Durlabhaṁ manuṣyaṁ janma tad apy adhruvam arthadam.“ Šis žmogaus kūnas yra durlabhaṁ. „Labdhvā sudurlabhaṁ idam bahu sambhavānte“ (SB 11.9.29). Ši žmogaus kūno forma - tai didi lengvata, duota materialios gamtos. Žmonės tokie eretiški ir neišmanėliai. Jie nesupranta, kokia šios žmogaus gyvenimo formos vertė. Jie įtraukia kūną į juslinį pasitenkinimą kaip katės ir šunys. Šastrose todėl sakoma: „Ne, ši žmogaus kūno forma neskirta tam, kad sugestume kaip šernai ar šunys.“ „Nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛ-loke.“ Kiekvienas turi materialų kūną. Tačiau nṛ-loke, žmonių visuomenėje, šis kūnas neskirtas tam, kad būtų sugadintas. Nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛ-loke kaṣṭān kāmān arhati viḍ-bhujāṁ ye (SB 5.5.1). Ši žmogaus gyvybės forma, paprasčiausiai betiksliškai sunkiai dirbant dieną ir naktį dėl juslinio pasitenkinimo... Tai - šernų ir šunų reikalas. Jie taip pat atlieka tuos pačius dalykus, kiaurą dieną ir naktį sunkiai dirba dėl juslinio pasitenkinimo. Todėl žmonių visuomenėje turėtų būti padalijimo sistema. Tai vadinama varṇāśrama-dharma. Tai - Vedinė civilizacija. Tai iš tikrųjų vadinama Ārya-samāja. Ārya-samāja nereiškia tapti neišmanėliais, kvailiais ir neigti Dievo egzistenciją. Ne. Tai Anārya. Visai kaip Krišna priekaištavo Ardžunai: anārya-juṣṭa. „Tu kalbi kaip anārya." Tas, kuris nėra Krišnos sąmonėje, yra anārya. Anārya. Ārya reiškia „tas, kuris pažengęs Krišnos sąmonėje.“ Taigi Ārya-samāna reiškia Krišną įsisąmoninusį žmogų. Kitu atveju, netikras ārya-samāna. Nes čia Bhagavad Gitoje sakoma, jog Krišna kalba Ardžunai priekaištaudamas, nes šis atsisakė kovoti, nes jis nežino, kokia jo pareiga, taigi ir vėl Ardžuna čia pripažįsta: „Kārpaṇya-doṣopahata-svabhāvaḥ“ (BG 2.7). „Taip, aš esu anārya. Tapau anārya dėl to, kad pamiršau savo pareigą.“
Taigi iš tikrųjų āryan samāja reiškia Krišną įsisąmoninusią visuomenę, Tarptautinę Krišnos Sąmonės bendriją. Tai yra Ārya. Tai tikra. Taigi čia Ardžuna aiškina: „Taip, kārpaṇya-doṣo. Dėl to, jog pamirštu savo pareigą, todėl upahata-svabhāvaḥ, esu pasimetęs savo natūraliuose polinkiuose.“ Kšatrijus visuomet turėtų būti aktyvus. Kad ir kada bevyktų karas ir kova, jis turi būti nusiteikęs entuziastingai. Jei kitas kšatrijus kšatrijui sako: „Noriu su tavimi kovoti“, jis negali atsisakyti. „Gerai, ateik čia, kausimės. Pasiimk kardą.“ Iš karto: „Ateik čia.“ Tai - kšatrijus. O dabar jis atsisako kautis. Todėl jis gali suprasti... Galite stovėti šioje pusėje, o ne priekyje. Jis pamiršta savo kšatrijaus pareigą. Todėl jis pripažįsta - taip, kārpaṇya-doṣa. Kārpaṇya-doṣopahata-svabhāvaḥ (BG 2.7). „Pamirštu savo natūralias pareigas, todėl tapau šykštuoliu. Todėl mano...“ Kai tampate šykštuoliu, tai - ligota būklė. Kokia tuomet jūsų pareiga? Eiti pas žmogų, kuris gali... Visai kaip susirgę einate pas gydytoją ir klausiate: „Pone, ką daryti? Kenčiu nuo šios ligos.“ Tai jūsų pareiga. Taip pat kai esame pasimetę savo pareigose arba jas pamirštame, labai gerai yra nueiti pas viršesnį asmenį ir paklausti jo, ką daryti. Kas gali būti viršesnis asmuo nei Krišna? Todėl Ardžuna sako: Pṛcchāmi tvām. „Aš klausiu Tavęs. Nes tai - mano pareiga. Dabar klaidingai krentu žemyn savo pareigoje. Tai negerai. Turu paklausti kažkieno, kas yra aukštesnis už mane.“ Tai yra pareiga. „Tad vijñānārthaṁ sa gurum eva abhigacchet“ (MU 1.2.12). Tai - Vedinė pareiga. Kiekvienas yra sumišęs. Kiekvienas kenčia šiame materialiame pasaulyje, būdamas sumišęs. Tačiau jis neieškos bona fide guru, ne. Tai - kārpaṇya-doṣa. Tai yra kārpaṇya-doṣa. Čia Ardžuna išeina iš kārpaṇya-doṣa. Kaip? Jis klausia Krišnos. Pṛcchāmi tvām. „Mano brangus Krišna. Esi pats aukščiausias asmuo. Tai aš žinau. Tu esi Krišna. O aš esu sumišęs. Tiesą sakant, pamiršau savo pareigą, todėl klausiu Tavęs.“