LT/Prabhupada 0281 - Žmogus yra gyvulys, bet racionalus gyvulys
Lecture on BG 7.2 -- San Francisco, September 11, 1968
Yaj jñātvā neha bhūyo 'nyaj jñātavyam avaśiṣyate. Bhūyo reiškia, jog daugiau nebėra ką suprasti. Viskas visiškai žinoma. Tuomet gali kilti klausimas, kodėl žmonės nesupranta Krišnos. Tai, žinoma, reliatyvus klausimas, ir į jį Krišna atsako kitoje eilutėje.
- manuṣyāṇāṁ sahasreṣu
- kaścid yatati siddhaye
- yatatām api siddhānāṁ
- kaścin māṁ vetti tattvataḥ
- (BG 7.3)
Manuṣyāṇāṁ sahasreṣu. Yra trys skirtingos žmonių rūšys. Visai kaip mes žinome kiekvieną tik šioje planetoje, be kitų planetų, egzistuoja šimtai ir tūkstančiai žmonių rūšių. Netgi štai čia sėdintieji ponai ir ponios yra tokie skirtingi. Jeigu išeisite į lauką, ten taip pat didelė įvairovė. Jeigu nuvyksite į kitą šalį - Indiją, Japoniją, Kiniją - pamatysite dar kitokius žmones. Todėl sakoma: „Manuṣyāṇāṁ sahasreṣu“ (BG 7.3). Iš visos didelės, didelės žmonių įvairovės, „kaścid yatati siddhaye“, tik keli žmonės nuspręs siekti suprasti gyvenimo filosofiją. Nes žmogus yra racionalus gyvūnas. Žmogus yra racionalus. Žmogus - gyvūnas, tačiau racionalus gyvūnas. Speciali dovana žmogui yra ta, jog jis gali nuspręsti, kas yra gerai, o kas yra blogai. Jis turi daugiau žinių negu gyvūnai. Todėl šiuo momentu švietimo sistema yra tokia bloga, jog tai praktiškai gyvūnų švietimas. Gyvūnų švietimas reiškia, jog mes pernelyg esame susitelkę į valgymą, miegojimą, dauginimąsi ir gynybą, tai gyvūnų švietimas. Valgymas, miegojimas, dauginimasis ir gynyba - visa tai atrasite pas gyvūnus. Nėra jokio skirtumo. Jie turi savo gynybos, miegojimo ir dauginimosi priemones. Jūs dauginatės su savo žmona nuošalioje vietoje, gražiame, papuoštame kambaryje, tuo tarpu šuo dauginasi gatvėje, tačiau rezultatas vis tiek tas pats. Taigi dauginimosi metodo patobulinimas nėra civilizacijos pažanga. Tai - išblizginta gyvūnų civilizacija, tai tiek. Gyvūnai taip pat, šunys taip pat gali apsiginti nuo kitų šunų. Jeigu galvojate, jog atradote atominę energiją tam, kad apsigintumėte, tai nėra žmonių civilizacijos pažanga. Tai - gynybos priemonė, tai tiek. Žmogaus analizė yra tobula, kai jis ieško savo konstitucinės padėties. „Kas aš esu? Kodėl esu? Ar aš - tai šis kūnas? Kodėl atėjau į šį pasaulį?“ Reikalingas šis žingeidumas. Tai - speciali žmogiškosios būtybės privilegija. Todėl kai tik žmogus pradeda klausti: „Kas aš esu?“, ir jeigu jis ir toliau to ieško, jis ateis pas Dievą. Nes jis - neatsiejama Dievo dalis. Jis yra Dievo pavyzdys. Todėl „manuṣyāṇāṁ sahasreṣu“ (BG 7.3). Iš visų tūkstančių žmonių tik vienas ar keli bus susidomėję Dievo pažinimu. Ne tik pažinti... Net ne pažinti Dievą, tiesiog pažinti save. Tačiau jei žmogus nori pažinti save, tuomet palaipsniui jis ateis pas Dievą.