LT/Prabhupada 0317 - Mes neatsiduodame Krišnai. Tai yra mūsų liga
Lecture on BG 4.7 -- Bombay, March 27, 1974
Pasistenkite suprasti, kas yra religija. Taigi Dievas yra vienas. Dievas negali kažkur sėdėdamas sakyti, jog „tai - religija, o tai - ne religija.“ Dievas, Bhagavanas Krišna Bhagavad Gitoje sako: Čia pasakyta: „yadā yadā hi dharmasya glānir bhavati (BG 4.7), paritrāṇāya sādhū...“ Kitoje eilutėje Jis pasakė:
- paritrāṇāya sādhūnāṁ
- vināśāya ca duṣkṛtām
- dharma-saṁsthāpanārthāya
- sambhavāmi yuge yuge
- (BG 4.8)
Du Krišnos reikalai. Nes Jis jau paaiškino: „bhūtānām īśvaraḥ.“ „Aš - visų gyvųjų būtybių valdovas.“ Todėl kai dharmos vykdyme esama neatitikimų, tai Jis yra tas, kuris baudžia ir atlygina. „Paritrāṇāya sādhūnāṁ vināśāya ca duṣkṛtām.“ Du dalykai.
Visai kaip vyriausybės pareiga yra suteikti apsaugą piliečiams, kurie laikosi įstatymų, ir bausti tuos, kurie nusižengia. Taigi tai - dvi valdžios pareigos. O aukščiausioji valdžia, Krišna... Nes iš kur atėjo ši idėja? Valdžia atlygina tiems, kurie laikosi įstatymų, suteikia jiems apsaugą, o tiems, kurie nepaklūsta, taip pat suteikia apsaugą, tačiau kartu ir nubaudžia. Taigi dharma reiškia, kaip Krišna sako Bhagavad Gitoje: „Sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja.“ (BG 18.66). Tai yra dharma. Tai yra dharma. Mūsų dharma, mūsų charakteristika taip pat yra tokia.
Nes kiekvienas mūsų esame kažkam atsidavę. Išanalizuokite kiekvieną. Jis turi kažką viršesnį, kam jis atsidavęs. Tai gali būti jo šeima, jo žmona, jo valdžia, jo bendruomenė, jo visuomenė, jo politinė partija. Kad ir kur eitumėte, charakteristika yra atsiduoti. To išvengti negalite. Apie tai kalbėjomės su profesoriumi Kotovskiu Maskvoje. Aš jo paklausiau: „Dabar jūs turite komunistų filosofiją. Mes turime Krišnos filosofiją. Kur tarp šių filosofijų yra skirtumas? Jūs atsidavę Leninui, mes atsidavę Krišnai. Kur slypi skirtumas?” Kiekvienas turi kažkam atsiduoti. Nesvarbu, kam. Jeigu atsidavimas teisingas, tuomet ir visi kiti dalykai teisingi. Jeigu atsidavimas neteisingas, tuomet kiti dalykai neteisingi. Tokia yra filosofija. Taigi mes atsiduodame.
Šri Čaitanja Mahaprabhu tai paaiškino. „Jīvera svarūpa haya nitya-kṛṣṇa-dāsa.“ (CC Madhya 20.108-109) Mes atsiduodame, tačiau atsiduodame ne Krišnai. Tai yra liga. Tai yra liga. Krišnos sąmonės judėjimas skirtas išgydyti šią ligą. Gydykite šią ligą. Krišna taip pat ateina, Jis sako: „Yadā yadā hi dharmasya.“ (BG 4.7). Dharmasya glāniḥ, religijos vykdymo neatitikimai materijoje, kai yra neatitikimų, Krišna sako, „tadātmānaṁ sṛjāmy aham.“ Ir „abhyutthānam adharmasya.“ Taigi yra du dalykai. Kai žmonės neatsiduoda Krišnai, jie prikuria visą daugybę krišnų. Tiek daug neišmanėlių, kuriems galima atsiduoti. Tai - adharmasya. Dharma reiškia atsiduoti Krišnai, tačiau, užuot Jam atsidavę, jie nori atsiduoti katėms, šunims, tam, anam, visai daugybei dalykų. Tai adharma.
Krišna neatėjo tam, kad įkurtų vadinamąją hinduistų, musulmonų ar krikščionių religiją. Ne. Jis atėjo įkurti tikrąją religiją. Tikroji religija reiškia, jog turime paklusti, atsiduoti tikrajam asmeniui. Tai yra tikroji religija. Mes atsiduodame. Kiekvienas turi kažkokių idėjų. Jis atsidavė joms. Politinių, socialinių, ekonominių, religinių, bet kokių. Kiekvienas turi kažkokių idėjų. Tų idėjų lyderis taip pat egzistuoja. Taigi mūsų reikalas - atsiduoti. Tai faktas. Tačiau mes nežinome, kam atsiduoti. Čia slypi sunkumas. Ir kadangi atsidavimas yra klaidingas ar netinkamas, visas pasaulis dabar yra chaotiškose sąlygose.
Mes keičiame vieną atsidavimą į kitą atsidavimą. „Daugiau jokios Kongreso partijos, nuo šiol - Komunistų partija.“ Ir vėl: „Daugiau jokių komunistų. Ši partija, kita partija...“ Kokia partijų keitimo nauda? Nes ši ar kita partija, jos nėra atsidavusios Krišnai. Kol neateisite į atsidavimo Krišnai tašką, nerasite taikos. Tai yra esmė. Paprasčiausiai perėjimas iš kepančios keptuvės į ugnį jūsų neišgelbės.