LT/Prabhupada 0334 - Krišnos sąmonės judėjimas skirtas suteikti maisto ir vaistų sielai
Lecture on SB 1.8.33 -- Los Angeles, April 25, 1972
Kūniškas komfortas jūsų neišgelbės. Įsivaizduokite, jog žmogus yra labai patogiai įsikūręs. Ar tai reiškia, jog jis nemirs? Jis mirs. Taigi paprasčiausiai per kūnišką komfortą jūs negalite egzistuoti. Stipriausiųjų išlikimas, kova dėl egzistencijos. Kai mes paprasčiausiai rūpinamės kūnu, tai vadinama dharmasya glāniḥ, užteršta. Žmogus turi žinoti, kokie yra kūno poreikiai, ir kokie yra sielos poreikiai. Tikroji gyvenimo reikiamybė - tai tiekti komfortą sielą. Siela patirs komfortą ne per materialius pritaikymus. Kadangi sielos identitetas kitoks, jai turi būti duodamas dvasinis maistas. Šis dvasinis maistas - tai Krišnos sąmonė. Jeigu sielai duosite dvasinio maisto...
Kai žmogus serga, turite duoti jam vaistų ir paskirti dietą. Reikalingi du dalykai. Jeigu paprasčiausiai duosite jam vaistų, bet nepaskirsite dietos, gydymas nebus labai sėkmingas. Turi vyrauti abu. Taigi šis Krišnos sąmonės judėjimas skirtas maisto davimui, jis reiškia dietą ir vaistus sielai. Šie vaistai - tai Harė Krišna maha mantra. „Bhavauṣadhāc chrotra-mano-'bhirāmāt ka uttamaśloka-guṇānuvādāt pumān virajyeta vinā paśughnāt.“ (SB 10.1.4) Parikšit Maharadža sakė Šukadeva Gosvamiui: „Bhagavata diskusija, kurią paruošei, kad man duotum, nėra kasdienis dalykas.“ „Nivṛtta-tarṣair upagīyamānāt.“ Šia Bhagavatos diskusija mėgaujasi žmonės, kurie yra yra nivṛtta-tṛṣṇā. Tṛṣṇā, tṛṣṇā reiškia trokšti. Kiekvienas šiame materialiame pasaulyje vis trokšta, trokšta. Tas, kuris laisvas nuo troškimų, gali paragauti Bhagavatos, kokia ji skani. Tai - toks dalykas. Nivṛtta-tarṣaiḥ... Paprasčiausiai bhāgavata taip pat reiškia, jog Harė Krišna mantra yra bhāgavata. Bhāgavata reiškia bet ką, kas yra santykyje su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Tai vadinama bhāgavata. Aukščiausiasis Viešpats vadinamas Bhagavanu. Bhagavata-śabda, ir viską, kas yra santykyje su Juo, bhagavata-śabda paverčia bhāgavata-śabda.
Taigi Parikšit Maharadža pasakė, jog Bhagavatos skoniu gali mėgautis žmogus, kuris nustojo puoselėti materialius troškimus. „Nivṛtta-tarṣair upagīyamānāt.“ Kodėl tokie dalykai turėtų būti ragaujami? Bhavauṣadhi. Bhavauṣadhi, tai vaistai nuo mūsų gimimų ir mirčių ligos. Bhava reiškia „tapti.“ Šiuo momentu mes esame ligotoje padėtyje. Jie nežino, kas yra ligota padėtis, kas yra sveika padėtis, šie neišmanėliai. Jie nieko nežino. Ir vis dėlto jie kalba taip didieji mokslininkai, filosofai... Jie neklausia: „Aš nenoriu mirti, kodėl mirtis už mane stipresnė?“ Jie apie tai neklausia, ir neturi jokio sprendimo. Tačiau vis tiek jie yra mokslininkai. Kokie mokslininkai? Mokslas reiškia pažengti žinojime tiek, kad jūsų apgailėtina gyvenimo padėtis būtų sumažinta, minimizuota. Tai yra mokslas. Kitu atveju - kas yra šis mokslas? Jie paprasčiausiai žada: „Ateityje.“ „Tačiau kodėl jūs pristatote tai tik dabar, pone?“ „Dabar jūs kenčiate taip, kaip kenčiate, kentėkite ir toliau. Ateityje atrasime kokių nors chemikalų.“ Ne. Iš tikrųjų ātyantika-duḥkha-nivṛtti. Ātyantika, galiausias. Ātyantika reiškia „galiausias.“ Duḥkha reiškia „kentėjimai.“ Tai turėtų būti žmogiškojo gyvenimo tikslas. Taigi jie nežino, kas yra ātyantika-duḥkha. Duḥkha reiškia „kentėjimus“. Taigi ātyantika-duḥkha pabrėžiama Bhagavad Gitoje. „Štai ātyantika-duḥkha, pone.“ Kas tai yra? „Janma-mṛtyu-jarā-vyādhi.“ (BG 13.9) Gimimas, mirtis, senatvė ir ligos.