LT/Prabhupada 0400 - Sri Sri Siksastakam komentaras
Purport to Sri Sri Siksastakam, CDV 15
- ceto-darpaṇa-mārjanam bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇaṁ
- śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇaṁ vidyā-vadhū-jīvanam
- ānandāmbudhi-vardhanaṁ prati-padaṁ pūrṇāmṛtāsvādanaṁ
- sarvātma-snapanaṁ paraṁ vijayate śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtanam
Viešpats Caitanya davė mums aštuonis Savo misijos posmus, tai ką Jis norėjo padaryti. Visa tai paaiškinta aštuoniuose posmuose ir jie yra žinomi kaip Śikṣāṣṭaka. Śikṣā reiškia nurodymą, o āṣṭaka reiškia aštuoni. Taigi, aštuoniuose posmuose Jis pabaigė savo nurodymus ir kiti Jo mokiniai, šeši Gosvāmiai paaiškino juos daugybėje tomų knygų.
Taigi Viešpats Caitanya sako, kad tema yra paraṁ vijayate śrī-kṛṣṇa-saṇkīrtanam: visa šlovė Hare Kṛṣṇa mantros kartojimui ar Kṛṣṇos saṇkīrtanos judėjimui. Visa šlovė. Visa pergalė. Kaip tai yra pergalinga? Visa pergalė? Tai Jis paaiškina, kad ceto-darpaṇa-mārjanam. Jeigu tu kartoji šią Hare Kṛṣṇa mantrą, tuomet visi purvini dalykai, kurie yra susikaupę tavo širdyje, dėl materialaus užsiteršimo, jie bus išvalyti. Jis duoda pavyzdį, kad širdis yra tarsi veidrodis. Jeigu ant veidrodžio yra susikaupę daugybė dulkių, tuomet veidrodžio atspindyje negali matyti savo tikrojo veido. Dėl to, jis turi būti nuvalytas. Taigi savo dabartiniame sąlygotame gyvenime, mūsų širdis yra perkrauta tokia daugybe dulkių, kurios susikaupė dėl mūsų materialaus bendravimo nuo neatmenamų laikų. Taigi, jeigu mes kartosime šią Hare Kṛṣṇa mantrą, tuomet dulkės bus pašalintos. Netgi ne tuojau pat, Ir kai tik visos dulkės nuo veidrodžio bus nuvalytos, tuojau pat galėsite pamatyti savo veidą, toks koks jis yra. Tas veidas reiškią tikrą tapatybę. Kartodamas Hare Kṛṣṇa mantrą supras, kad jis nėra šis kūnas. Tai yra mūsų neteisingas supratimas. Dulkės reiškia šį neteisingą supratimą, šio kūno ar proto priėmimą kaip save patį. Iš tiesų, mes nesame šis kūnas ar protas. Mes esame dvasinės sielos. Taigi, kai tik mes galime suprasti, kad mes nesame šie kūnai, tuojau pat bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇam. Liepsnojantis materialių sąlygų gaisras, ar liepsnojantis materialių kančių gaisras, tuojau pat užgesinamas. Daugiau jokių kančių. Ahaṁ brahmāsmi. Kaip yra pasakyta Bhagavad-gītoje: brahma-bhūtaḥ prasannātmā. Kai tik kažkas suvokia savo tikrąją tapatybę kaip sielą, jis tučtuojau tampa džiaugsmingas. Mes nesame džiaugsmingi. Dėl savo materialių ryšių, mes nuolat pilni rūpesčių. Kartodami Hare Kṛṣṇa mantrą, mes galime tuojau pat pakilti į džiaugsmingo gyvenimo pakopą. Bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇam. Ir tai yra vadinama išsivadavimu. Kuomet mes tampame džiaugsmingi, laisvi nuo rūpesčių, iš tiesų ta pakopa yra išsivadavimas, nes kiekviena gyva būtybė, dvasinė siela yra iš prigimties džiaugsminga. Visa kova už būvį yra tai, kad jis ieško tos džiaugsmingos gyvenimo pakopos, bet jis praleidžia esmę. Dėl to kiekvienoje pastangoje dėl džiaugsmingo gyvenimo mes pralaimime. Šis nuolatinis pralaimėjimas gali būti tučtuojau įveiktas kartojant šią Hare Kṛṣṇa mantrą. Toks yra šios transcendentinės vibracijos efektas. O po išsivadavimo, po to kai tampame džiaugsmingi, materialus džiaugsmas sumažėja. Kad ir kokiu džiaugsmu norėtumėt mėgautis, tai sumažėja. Sakykim, pavyzdžiui valgymas. Jeigu mes norime pavalgyti gardžių patiekalų, suvalgius keletą kąsnių maisto mes nebenorime daugiau. Tai reiškia, kad čia materialiame pasaulyje, kad ir kokį džiaugsmą mes priimame, jis mažėja. Tačiau dvasinis džiaugsmas, Viešpats Caitanya sako ānandāmbudhi-vardhanam, dvasinis džiaugsmas yra kaip vandenynas. Bet čia materialiame pasaulyje, mes turime patirtį, kad vandenynas nesiplečia. Vandenynas lieka savo ribose. Bet dvasinio džiaugsmo vandenynas plečiasi. Ānandāmbudhi-vardhanam. Śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇam. Kaip jis plečiasi? Jis duoda mėnulio pavyzdį, augančio mėnulio. Kaip pilnėjantis mėnulis. Kaip mėnulis pirmą jaunaties dieną, jaunaties naktį, pirmą dieną tai panašu į mažą kreivą liniją. Bet kitą dieną, trečią jis didėja, palaipsniui jis pilnėja. Panašiai, dvasinis gyvenimas, dvasinis džiaugsmingas gyvenimas didėja kaip mėnulio spinduliavimas diena po dienos, diena po dienos, tol kol pasiekia pilnaties naktį, taip. Taigi, ceto-darpaṇa-mārjanam bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇam, śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇam vidyā-vadhū-jīvanam. Ir tuomet gyvenimas tampa pilnas žinojimo, nes dvasinis gyvenimas reiškia amžiną gyvenimą, pilną palaimos ir kupiną žinojimo. Taigi, mes auginame savo džiaugsmo apimtį, nes proporcingai mes auginame savo žinojimo apimtį. Śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇaṁ vidyā-vadhū-jīvanam, ānandāmbudhi-vardhanaṁ. Tai visai kaip vandenynas, bet vis tik jis didėja. Ānandāmbudhi-vardhanaṁ, sarvātma-snapanaṁ. Tai yra taip puiku, kad kai tik įsitvirtini į tokią gyvenimo padėtį, pradedi galvoti, kad "Aš esu pilnai patenkintas." Sarvātma-snapanaṁ. Visai kaip jeigu kažkas pasineria į vandenį, jis tuojau pat pasijaučia atsigaivinęs. Panašiai, šis dvasinis gyvenimas, diena po dienos augantis džiaugsmas, sukelia jausmą, kad jis yra pilnai patenkintas.