LT/Prabhupada 0431 - Dievas iš tikrųjų yra tobulas visų gyvųjų būtybių draugas
Lecture on BG 2.11 -- Edinburgh, July 16, 1972
Tam, kad taptumėme laimingais reikia suprasti tris dalykus. Tai yra apibūdinta Bhagavad-gītoje.
- bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ
- sarva-loka-maheśvaram
- suhṛdaṁ sarva-bhūtānāṁ
- jñātvā māṁ śāntim ṛcchati
- (BG 5.29)
Jums tereikia suprasti tris dalykus ir tada tapsite ramūs. Kokie tai dalykai? Pirmas dalykas tai - "Dievas yra besimėgaujantis, o aš nesu besimėgaujantis." Bet mūsų klaida ta, kad kiekvienas galvoja, jog "aš esu besimėgaujantis." Bet iš tikrųjų, mes nesame besimėgaujantieji. Pavyzdžiui, kadangi aš esu Dievo dalelė... Visai kaip mano ranka yra mano kūno dalis. Sakykim ranka paima vaisinį pyragaitį, labai skanų pyragaitį. Ranka negali mėgautis juo. Ranka jį paima ir įdeda į burną. Ir kuomet jis nukeliauja į skrandį, kuomet suvalgytas maistas sukuria energiją, tuomet tai tampa rankos pasimėgavimu. Ne tik šios rankos, bet ir kitos, o taip pat ir akių, bei kojų. Lygiai taip pat mes negalime tiesiogiai pasimėgauti niekuo. Jei mes viską skiriame Dievo patenkinimui, tuomet mes dalyvaujame tame džiaugsme, toks yra mūsų sveikas gyvenimas. Tokia yra filosofija. Mes nieko neimame. Bhagavat-prasādam. Bhagavat-prasādam. Mūsų filosofija yra ta, kad mes paruošiame nuostabų maistą ir tuomet pasiūlome jį Kṛṣṇai, ir po to kai Jis paragauja, tuomet mes valgome. Tokia mūsų filosofija. Mes nevalgome nieko kas nėra pasiūlyta Kṛṣṇai. Taigi, mes sakome, kad Dievas yra aukščiausiasis besimėgaujantysis. Mes nesame besimėgaujantys. Mes visi esame pavaldūs. So bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ sarva-loka-maheśvaram (BG 5.29). O taip pat Dievas yra visa ko savininkas. Tai yra faktas. Na sakykim toks didžiulis vandenynas. Ar jūs jo savininkas? Mes tvirtiname, kad esame šios žemės ar jūros šeimininkai. Bet iš tikrųjų dar prieš mano gimimą ši jūra buvo, žemė taip pat, ir po mano mirties jūra bus, o ir žemė taip pat bus. Kada aš tapau savininkas? Visai kaip ir šioje patalpoje. Prieš įžengiant į šią patalpą, ji egzistavo. Ir kuomet mes ją paliksime, ši patalpa egzistuos. Tuomet kada mes tampame savininkais? Jei mes klaidingai tvirtiname, kad sedėdami valandą ar pusantros mes tampame savininkais, tai yra klaidingas įspūdis. Taigi, turėtumete suprasti, kad mes nei savininkai, nei besimėgaujantieji. Bhoktāraṁ yajña... Dievas yra besimėgaujantysis. O taip pat Dievas yra savininkas. Sarva-loka-maheśvaram. Ir suhṛdaṁ sarva-bhūtānām (BG 5.29), Jis yra kiekvieno geriausias draugas. Jis nėra tik žmonių visuomenės draugas. Jis yra gyvūnų visuomenės draugas. Kadangi kiekviena gyvoji esybė yra Dievo vaikas. Tuomet kaip mes galime elgtis su žmonėmis vienaip, o su gyvūliais kitaip? Ne. Dievas iš tikrųjų yra tobulas visų gyvųjų būtybių draugas. Jei mes paprasčiausiai suprasime šiuos tris dalykus, tuomet mes tapsime ramūs, tučtuojau.
- bhoktāraṁ yajña-tapasāṁ
- sarva-loka-maheśvaram
- suhṛdaṁ sarva-bhūtānāṁ
- jñātvā māṁ śāntim ṛcchati
- (BG 5.29)
Tai yra śānti procesas. Jūs negalite nustatyti... Jeigu jūs galvojate, kad "aš esu vienintelis Dievo sūnus, o gyvūliai, jie neturi sielos, žudykime juos." Tai nėra gera filosofija. Kodėl ne? Kokie yra sielos buvimo simptomai? Sielos buvimo simptomai yra tos pačios keturios formulės: valgymas, miegojimas, dauginimasis ir gynyba. Gyvūliai taip pat užsiėmę šiais keturiais dalykais, mes taip pat užsiėmę šiais keturiais dalykais. Tuomet koks skirtumas tarp manęs ir gyvulio?
Taigi, viskas turi aiškią koncepciją Vedinės filosofijos literatūroje, kuri ypatingai yra apibendrinta Bhagavad-gītoje, Kokia Ji Yra. Taigi, vienintelis mūsų prašymas, kad jūs įsisąmonintumėte Dievą. Tai yra galimybė. Ši žmogaus gyvybės forma yra vienintelė galimybė suprasti kas yra Dievas, kas aš esu, koks mano santykis su Dievu. Gyvūnai, mes negalime pakviesti kačių ir šunų į šį susitikimą. Tai neįmanoma. Mes pakvietėme žmones, nes jie gali suprasti. Taigi, žmonės turi privilegiją, privilegiją suprasti. Durlabhaṁ mānuṣaṁ janma. Dėl to tai yra vadinama durlabha, žmogaus gyvybės formą mes įgyjame labai retai. Jeigu mes nebandome suprasti šioje gyvybės formoje "Kas yra Dievas, kas esu aš, koks mūsų santykis," tuomet mes įvykdome savižudybę. Kadangi po šio gyvenimo, tuojau pat kai paliksiu šį kūną, aš turėsiu priimti kitą kūną. Ir mes nežinome kokio tipo kūną teks priimti man. Tai ne mano rankose. Jūs negalite užsisakyti, kad "kitą gyvenimą padarykite mane karaliumi." Tai neįmanoma. Jei jūs iš tikrųjų tinkamas tapti karaliumi, gamta pasiūlys jums kūną karaliaus rūmuose. Jūs pats to padaryti negalite. Dėl to mes turime padirbėti tam, kad gautume geresnį kūną. Tai taip pat paaiškinta Bhagavad-gītoje:
- yānti deva-vratā devān
- pitṟn yānti pitṛ-vratāḥ
- bhūtāni yānti bhūtejyā
- yānti mad-yājino 'pi mām
- (BG 9.25)
Taigi, jeigu šiame gyvenime mes turime paruošti save kitam kūnui, kodėl neparuošus savęs kūnui, kuris grįžtų atgal namo, atgal pas Dievą. Tai yra Kṛṣṇos sąmonės judėjimas. Mes mokiname visus žmones, kaip jie gali save paruošti tam, kad palikę šį kūną jie galėtų keliauti tiesiai pas Dievą. Atgal namo, atgal pas Dievą. Tai paaiškinta Bhagavad-gītoje. Tyaktvā dehaṁ punar janma naiti mām eti kaunteya (BG 4.9). Tyaktvā deham, palikus šį... (pauzė) ...mes turime palikti. Aš galiu nenorėti palikti šio kūno, bet man teks. Toks gamtos dėsnis. "Tikras kaip mirtis". Prieš mirtį mes turime paruošti save kitam kūnui. Jei mes to nedarome, tuomet mes žudome save, įvykdome savižudybę. Taigi, šis Kṛṣṇos sąmonės judėjimas yra skirtas išgelbėti žmoniją nuo mirtino sužeidimo dėl neteisingos kūniškos gyvenimo sampratos. Ir šis paprastas metodas, tai yra kartoti šešioliką žodžių, arba jeigu jūs esate filosofas, arba mokslininkas, jeigu jūs norite viską sužinoti moksliškai, filosofiškai, mes jums turime dideles, didžiules knygas kaip ši. Jūs galite ir skaityti knygas ir paprasčiausiai prisijungti prie mūsų kartoti Hare Kṛṣṇa mantrą. Ačiū jums labai.