LT/Prabhupada 0436 - Džiaugsmingas bet kokiu atveju ir paprasčiausiai susidomėjęs Krišnos sąmone
Lecture on BG 2.8-12 -- Los Angeles, November 27, 1968
Dévot: verset 11, Le Seigneur bien-heureux dit: "Bien que tu tiennes de savants discours, tu t'affliges pour ce qui n'en vaut pas la peine. Le sage ne pleure ni les vivants ni les morts (BG 2.11)". Teneur et portée: Le Seigneur assume donc le rôle du maître et réprimande Son disciple en le traitant indirectement de sot. Le Seigneur dit: "Vous parlez comme un savant, mais vous ne savez pas ce qui doit être appris, celui qui sait ce qu'est corps et l'âme, ne se lamente pas sur les différents stades du corps, ni vivant et ni mort". Comme cela est expliqué dans les chapitres suivants, il sera expliqué que la connaissance signifie de connaître la matière et l'esprit et le contrôleur à la fois. Arjuna a fait valoir que les principes religieux devraient avoir plus d'importance que la politique ou la sociologie, mais il ne savait pas que la connaissance de la matière, l'âme et le Suprême sont plus important que les formulaires religieux. Et parce qu'il lui manquait cette connaissance, il n'aurait pas dû se présenter comme un homme très savant. Comme il n'a pas eu lieu d'être un homme très savant, il s'est donc lamenté pour quelque chose qui était indigne de lamentation. Le corps est né et est destiné à être vaincu aujourd'hui ou demain. Par conséquent, le corps n'est pas aussi important que l'âme. Celui qui sait cela est effectivement un érudit. Pour lui, il n'y a pas lieu de se lamenter des tribulations du corps matériel".
Prabhupāda: Il dit, Krishna dit, que: "ce corps, mort ou vivant, il n'y a rien à regretter." Le cadavre, supposons que lorsque le corps est mort, il n'a aucune valeur. Quelle est l'utilité de se lamenter? Vous pouvez pleurer pendant des milliers d'années, la vie ne reviendra pas. Il n'y a donc aucune raison de se lamenter sur le corps mort. Et jusqu'à présent, l'âme est préoccupé, c'est éternel. Même s'il semble mort, ou à la mort de ce corps, elle ne meurt pas. Alors pourquoi devrait-on être accablé, "Oh, mon père est mort, mon tel ou tel parent est mort ", et de pleurer? Il n'est pas mort. C'est cette connaissance que l'on doit avoir. Ensuite, on sera de bonne humeur dans tous les cas, et on sera intéressé simplement par la conscience de Krishna. Il n'y a rien à regretter pour le corps, vivant ou mort. Cela étant énoncé par Krishna dans ce chapitre. Allez.
Dévot: "Jamais ne fut le temps où nous n'existions pas, Moi, toi, ni tous ces rois. Ni dans l'avenir aucun de nous ne cessera d'être (BG 2.12) ". Teneur et portée: "Dans les Védas, dans la Katha Upanishad, ainsi que dans la Svetasvatara Upanishad, il est dit que..."
Prabhupāda: (prononciation correction) Svetasvatara. Il y a beaucoup d'Upanishads, elles sont appelés Védas. Upanishads sont les titres des Védas. Tout comme dans un chapitre, il y a un titre, de même ces Upanishads sont les titres des Védas. Il y a 108 Upanishads, principales. De ce nombre, neuf Upanishads sont très importantes. Ainsi, sur les neuf Upanishads, Svetasvatara Upanishad, Taittireya Upanishad, Aitareya Upanishad, Isopanishad, Isa Upanishad, Mundaka Upanishad, Mandukya Upanishad, Kathopanishad, ces Upanishads sont très importantes. Et chaque fois qu'il y a un argument sur un point, il faut donner la référence de ces Upanishads.
---
Atsidavusysis: 11 posmas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: "Protingi tavo žodžiai, tiktai kremtiesi tu dėl to, dėl ko sielvartauti neverta. Išmintingieji neaprauda nei gyvųjų, nei mirusiųjų. ((BG 2.11)." Komentaras: "Viešpats iš karto užima mokytojo poziciją ir subara mokinį, netiesiogiai pavadindamas jį kvailiu. Viešpats pasakė: "Kalbi tu kaip mokytas žmogus, bet nežinai, kad išmintingasis supranta, kas yra kūnas, o kas - siela; jis nesielvartauja dėl kūno gyvo ar mirusio." Kiti skyriai aiškiai parodys, kad žinojimas - tai materijos, sielos ir jų valdovo pažinimas. Arjuna teigė, jog religijos principams turi būti teikiama daugiau svarbos, negu politikai ar sociologijai, bet jis nežinojo, kad materijos, sielos ir Aukščiausiojo pažinimas daug svarbesnis ir už mechanišką religijos normų laikymąsi. Jei jis šito nesuvokė, tai jam ir nederėjo dėtis dideliu išminčiumi. Toks jis ir nebuvo, todėl krimtosi dėl to, dėl ko neverta sielvartauti. Kūnas gimsta, ir jam lemta išnykti - jei ne šiandien, tai rytoj. Dėl to siela yra už kūną svarbesnė. Žinantis šią tiesą - tikrai mokytas žmogus. Jis nesielvartauja, kad ir kokia būtų materialaus kūno būklė."
Prabhupāda: Jis sako, Kṛṣṇa sako, kad "dėl šio kūno, gyvo ar mirusio, sielvartauti neverta." Miręs kūnas, kuomet jis yra negyvas, jis neturi vertės. Kokia prasmė sielvartauti? Galima sielvartauti tūkstančius metų ir jis neprisikels. Taigi, nėra priežasties sielvartauti dėl mirusio kūno. O kaip žinoma dvasinė siela, ji yra amžina. Netgi jei jis atrodo miręs, su šio kūno mirtimi, jis nemiršta. Taigi, kodėl turėtumėte būti sukrėsti ir verkti: "O, mano tėtis numirė, mano toks ir toks artimasis yra nebegyvas."? Jis nėra miręs. Šį žinojimą turėtumėte suprasti. Tuomet jis išliks džiaugsmingas visose situacijose ir bus susidomėjęs tik Kṛṣṇos sąmone. Nėra dėl ko sielvartauti dėl kūno - gyvo ar mirusio. To šiame skyriuje mokina Kṛṣṇa. Tęsk.
Atsidavusysis: "Niekada nebuvo taip, kad neegzistuočiau Aš, tu ir visi šie karaliai. Ir niekada nebus taip, kad mes nustosime buvę.“ (BG 2.12). Komentaras: "Vedose, Kaṭha Upaniṣadoje, o taip pat Śvetāśvatara Upaniṣadoje yra pasakyta..."
Prabhupāda: (taiso tarimą) Śvetāśvatara. Yra daugybė Upaniṣadų, jos yra vadinamos Vedomis. Upaniṣados yra Vedų antraštės. Visai kaip yra skyriaus antraštė, lygiai taip pat, šios Upaniṣados yra Vedų antraštės. Yra 108 pagrindinės Upaniṣados. Iš jų devynios Upaniṣados yra pačios svarbiausios. Taigi, o iš šių devynių Upaniṣadų, Śvetāśvatara Upaniṣad, Taittireya Upaniṣad, Aitareya Upaniṣad, Īśopaniṣad, Īśa Upaniṣad, Muṇḍaka Upaniṣad, Māṇḍūkya Upaniṣad, Kaṭhopaniṣad, šios Upaniṣados yra labai svarbios. Ir jeigu iškyla ginčas dėl kažkokio dalyko, turėtumėte pateikti nuorodą iš šių Upaniṣadų.