LT/BG 2.11
Tekstas 11
- श्रीभगवानुवाच ।
- अशोच्यानन्वशोचस्त्वं प्रज्ञावादांश्च भाषसे ।
- गतासूनगतासूंश्च नानुशोचन्ति पण्डिताः ॥११॥
- śrī-bhagavān uvāca
- aśocyān anvaśocas tvaṁ
- prajñā-vādāṁś ca bhāṣase
- gatāsūn agatāsūṁś ca
- nānuśocanti paṇḍitāḥ
Pažodinis vertimas
śrī-bhagavān uvāca —Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; aśocyān —dėl ko neverta sielvartauti; anvaśocaḥ —sielvartauji; tvam —tu; prajñā-vādān —išmintingą kalbą; ca —taip pat; bhāṣase —kalbi; gata —prarasto; asūn —gyvenimo; agata —nepraėjusio; asūn —gyvenimo; ca —taip pat; na —niekada; anuśocanti —liūdi; paṇḍitāḥ —mokytieji.
Vertimas
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Protingi tavo žodžiai, tiktai kremtiesi tu dėl to, dėl ko sielvartauti neverta. Išmintingieji neaprauda nei gyvųjų, nei mirusiųjų.
Komentaras
Viešpats iš karto užima mokytojo poziciją ir subara mokinį, netiesiogiai pavadindamas jį kvailiu. Viešpats pasakė: „Kalbi tu kaip mokytas žmogus, bet nežinai, kad išmintingasis supranta, kas yra kūnas, o kas – siela; jis nesielvartauja dėl kūno – gyvo ar mirusio.“ Kiti skyriai aiškiai parodys, kad žinojimas – tai materijos, sielos ir jų valdovo pažinimas. Arjuna teigė, jog religijos principams turi būti teikiama daugiau svarbos, negu politikai ar sociologijai, bet jis nežinojo, kad materijos, sielos ir Aukščiausiojo pažinimas daug svarbesnis ir už mechanišką religijos normų laikymąsi. Jei jis šito nesuvokė, tai jam ir nederėjo dėtis dideliu išminčiumi. Toks jis ir nebuvo, todėl krimtosi dėl to, dėl ko neverta sielvartauti. Kūnas gimsta, ir jam lemta išnykti – jei ne šiandien, tai rytoj, vadinasi, siela už kūną svarbesnė. Žinantis šią tiesą – tikrai mokytas žmogus, ir jis nesielvartauja, kad ir kokia būtų materialaus kūno būklė.