LT/Prabhupada 0446 - Nebandykite atskirti Lakšmi nuo Narajanos
Lecture -- Seattle, October 2, 1968
Taigi sakṣat śrī. Ji visada yra kartu. Jeigu kas nors nori atskirti Šri nuo Narajanos, tuomet jis bus nugalėtas. Rāvaṇos pavyzdys. Rāvaṇa norėjo atskirti Lakšmi nuo Ramos. Šis bandymas - toks pavojingas, jog Ravana, užtuop tapęs laimingas... Jis buvo vadinamai laimingas, materialiai pasiturintis. Tačiau kai tik jis atskyrė Lakšmi nuo Narajanos, jį nugalėjo visi jo draugai. Taigi nebandykite atskirti Lakšmi nuo Narajanos. Ji negali būti atskirta. Tačiau jeigu kas nors bandys tai daryti, jis pražus. Jis pražus. Ravana - to pavyzdys. Taigi dabartiniu momentu žmonėms labai patinka śrī, pinigai. Śrī-aiśvaryā. Śrī-aiśvaryā. Śrī-aiśvaryā prajepsavaḥ. Žmonės nori śrī, pinigų arba grožio, gražių moterų. Šri aiśvaryā: pinigai, turtai. Šri aiśvaryā prajepsavaḥ. Prajā. Prajā reiškia „šeima, visuomenė, pinigai.“ Jie to nori. Taigi nuolat vaikomasi ir ieškoma Śrī. Tačiau nebandykite laikyti Śrī vienos, tuomet pražūsite. Toks nurodymas. Nebandykite laikyti Śrī vienos. Laikykite ją nuolat su Narajana. Tuomet būsite laimingi, laikykite Narajaną. Tiems, kurie yra turtuoliai, kurie turti daug turtų, turėtų garbinti Narajaną taip pat ir savo pinigais. Leisti pinigus. Pinigai skirti tarnystei Narajanai. Tad jeigu turite pinigų, nesugadinkite to kaip Ravana, įtraukite juos į tarnystę Krišnai. Jeigu turite pinigų, išleiskite juos šventyklai, Lakšmi-Narajanos, Radha-Krišnos ar Sita-Ramos Dievybių instaliacijai. Nesugadinkite savo pinigų kitu būdu. Tuomet jūs visuomet išliksite turtingi, niekad nebūsite vargšai. Tačiau kai tik bandysite apgauti Narajaną, „aš paėmiau Tavo Lakšmį“, jūs badausite. Toks nusistatymas yra labai blogas.
Taigi kad ir kur yra Šri, ten yra ir Narajana, o kur yra Narajana, ten yra ir Šri. Todėl Narajana ir Šri. Nṛsiṁha-deva yra Narajana, ir Lakšmi. Jie nuolat... Todėl devai, pusdieviai, kai pamatė, jog „Narajana, Nṛsiṁha-deva, labai supyko ir niekas Jo negali nuraminti“, jie pagalvojo, kad „Lakšmi - tai asmeninė Narajanos bendražygė, nuolat esanti kartu su juo, tad leiskime jai eiti ir nuraminkime jį.“ Tai pasakyta čia. Sākṣāt śrīḥ preṣitā devair. Devai, Viešpats Brahma, Viešpats Šiva ir kiti paprašė: „Motina, pasistenk nuraminti savo vyrą, mes to negalime padaryti.“ Tačiau ji taip pat išsigando. Ji taip pat išsigando. Sākṣāt śrīḥ preṣita devair dṛṣṭvā taṁ mahad adbhutam. Ji žino: „Mano vyras apsireiškė kaip Nṛsiṁha-deva“, tačiau kadangi šis nuostabus Viešpaties bruožas buvo toks gąsdinantis, ji nedrįsto ateiti prieš Jį. Kodėl? Dabar adṛṣṭaśruta-pūrvatvāt: kadangi ji taip pat niekada nežinojo, kad jos vyras gali įgyti Nṛsiṁha-devos formą. Šis Nṛsiṁha-devos bruožas buvo specialiai priimtas Hiraṇyakaśipu. Tai labai galinga. Hiraṇyakaśipu gavo palaiminimą iš Viešpaties Brahmos, kad joks dievas ar pusdievis negalės jo nužudyti; joks žmogus negalės jo nužudyti; joks gyvūnas negalės jo nužudyti ir t.t. Netiesiogiai jis suplanavo, kad niekas negalėtų jo nužudyti. Ir kadangi visų pirma jis norėjo tapti nemirtingas, Viešpats Brahma pasakė: „Aš nesu nemirtingas. Kaip galiu tau suteikti palaiminimą, kad taptum nemirtingu? Tai neįmanoma.“ Taigi šie rākṣasos, demonai, yra labai protingi, duṣkṛtina, protingi - tačiau protingi nuodėmingai veiklai. Tai - rākṣasos bruožas. Jis suplanavo: „Netiesiogiai aš turėčiau priimti palaiminimą iš Viešpaties Brahmos, kad tokiu būdu išlikčiau nemirtingas.“
Taigi tam, kad išlaikytų Brahmos pažadą, Narajana apsireiškė kaip Nṛsiṁha-deva: pusiau liūtas ir pusiau žmogus. Todėl adṛṣṭāśruta-pūrva. Netgi Lakšmi nematė tokio Viešpaties pavidalo, pusiau žmogus, pusiau liūtas. Tai - Narajana, arba Krišna, visagalis. Jis gali įgyti bet kokią formą. Tai yra... Adṛṣṭā aśruta-purva. Niekada nematyta. Nors ji ir bendravo su Narajana, ji niekada nematė tokio nuostabaus Jo pavidalo. Todėl pasakyta: adṛṣṭā aśruta-pūrvatvāt sā na upeyāya śaṅkitā. Lašmidži yra skaisti. Taigi śaṅkitā: ji buvo išsigandusi, „o gal Jis - tai kitas žmogus?“ Ji yra skaisti, pati skaisčiausia. Kaip galėtų ji sumaišyti Jį su kitu asmeniu? Todėl śaṅkitā, panaudotas šis žodis. Nors manoma, kad ji žino viską, vis tiek ji galvojo: „Tai gali ir nebūti mano vyras“. Tai - idealus skaistumas, jog netgi Lakšmidži, abejodama dėl Višnu, nekalbėjo, neprisiartino prie Jo. Śaṅkitā. Tai - kita Lakšmi savybė. Ji išsigando: „Jis gali ir nebūti Narajana“, nes ji niekuomet nepatyrė tokio nuostabaus savo vyro bruožo, pusiau liūtas ir pusiau žmogus. Taigi adṛṣṭāśruta-pūrvatvāt sa nopeyāya śaṅkitā.