LT/Prabhupada 0448 - Pamokas turėtume gauti iš šastrų, guru ir sadhu
Lecture on SB 7.9.3 -- Mayapur, February 17, 1977
Pradyumna: Vertimas - „Todėl Viešpats Brahmā paprašė Prahlāda Maharadžo, kuris stovėjo labai arti jo: Mano brangus sūnau, Viešpats Nṛsiṁha-Deva yra labai piktas ant tavo demoniško tėvo. Prašau ateik į priekį ir nuramink Viešpatį."
Prabhupada:
- prahrādaṁ preṣayām āsa
- brahmāvasthitam antike
- tāta praśamayopehi
- sva-pitre kupitaṁ prabhum
- (SB 7.9.3)
Taigi Nṛsiṁha-Deva buvo labai, labai piktas. Ateistinių pažiūrų žmonės, kurie nežino apie Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtį, jie sakytų: "Kodėl Dievas turėtų supykti?" Taigi Dievas, kodėl Jis neturėtų supykti? Dievas turi turėti viską; Kitaip, kaip Jis galėtų būti pilnas? Pūrṇam. Pyktis taip pat yra kita gyvenimo pasireiškimo savybė. Akmuo netampa piktas, nes jis akmuo. Tačiau bet kuri gyva būtybė supyksta. Tai yra savybė. Tad kodėl Dievas negali pykti? Jie bando įsivaizduoti Dievą, tačiau neturi aiškios Dievo sampratos. Jie įsivaizduoja, kad „Dievas turėtų būti štai toks. Dievas turi nenaudoti smurto ir būti labai taikus." Kodėl? Iš kur ateina pyktis? Iš Dievo. Priešingu atveju pyktis neegzistuotų.
Viskas egzistuoja. Janmādy asya yataḥ (SB 1.1.1). Tai yra Brahmano apibrėžimas. Viskas, ką mes patiriame ir nepatiriame... Neįmanoma visko patirti. Tiesiog kaip ir Nṛsiṁha-deva. Yra sakoma, kad Lakšmi taip pat neturėjo tokios patirties, kad Viešpats gali tapti pusiau liūtu, pusiau žmogumi. Netgi Lakšmi. Ką jau tada kalbėti apie kitus. Lakšmi yra nuolatinė Viešpaties palydovė. Taigi pasakyta: aṣruta. Kas tai? Adṛṣṭa. Adṛṣṭa aṣruta pūrvatvāt. Ji išsigando, nes ji taip pat niekada nematė tokios didžiulės pusiau liūto, pusiau žmogaus formos. Dievas turi daugybę formų: advaita acyuta anādi ananta-rūpam (Bs. 5.33). Ananta-rūpam; vis tiek, advaita. Taigi Bhāgavatoje pasakyta, kad Dievo inkarnacijos yra visai kaip upės ar jūros bangos. Niekas negali suskaičiuoti. Jūs pavargsite, jei bandysite suskaičiuoti bangas. Tai yra neįmanoma. Taigi, Dievo įsikūnijimų yra tiek, kiek yra bangų. Taigi, jūs negalite suskaičiuoti bangų, todėl jūs negalite suprasti, kokią daugybę inkarnacijų Jis turi. Net Lakšmi su Anantadeva neturėjo jokių inkarnacijų. Taigi mūsų patirtis yra labai ribota. Kodėl turėtume sakyti, kad: "Dievas negali turėti to ar kitko..."? Tai bedievystė. Jie skirsto. Jie sako... Net ir mūsų taip vadinamoje Vedinėje Ārya-samājī, teigiama, kad Dievas negali persikūnyti. Kodėl? Jei Dievas yra visagalis, tai kodėl Jis negalėtų persikūnyti?
Todėl mes neturėtumėme mokytis pažinti Dievą iš šių nedorėlių. Mes turėtumėme mokytis apie Dievą iš śāstrų, guru ir sādhu - tų, kurie matė Dievą, tattva-darśina. Tad viddhi praṇipātena paripraśnena sevayā, upadekṣyanti tad jñānam (BG 4.34). Tad jñānam reiškia dvasinį pažinimą. Tad-vijñānam.
- tad-vijñānartham sa gurum evābhigacchet
- samit-pāṇiḥ śrotriyaṁ brahma-niṣṭham
- (MU 1.2.12)
Taigi, tad-vijñānam, jūs negalite įsivaizduoti, spekuliuoti. Tai yra neįmanoma. Turite mokytis to iš asmenybės, kuri yra tatva-darśinaḥ, kuri matė Dievą. Net regėdami jūs negalite... Visai kaip Lakṣmīdevi, kuri Jį mato kiekvieną akimirką, nuolat. Net ji nežino. Asruta-Purva. Adrstāsruta-Purva. Nesvarbu, ką mes matome ir ko ne. Viskas egzistuoja. Aham sarvasya prabhavaḥ (BG 10.8). Kṛṣṇa sako: "Kad ir ką matai ir patiri, Aš esu visa ko kilmė." Taigi pyktis turi būti ten. Kaip jūs galite sakyti, kad: "Dievas neturėtų būti piktas. Dievas neturėtų būti štai toks. Dievas neturėtų..."? Ne, tai nėra faktas. Tai yra mūsų nepatyrimas.