LT/Prabhupada 0466 - Juodoji gyvatė yra mažiau pavojinga nei žmogus-gyvatė
Lecture on SB 7.9.8 -- Mayapur, February 28, 1977
Gyvatės savybių turintis žmogus yra labai pavojingas. Cāṇakya Paṇḍitas pasakė:
- sarpaḥ krūraḥ khalaḥ krūraḥ
- sarpāt krūrataraḥ khalaḥ
- mantrauṣadhi-vaśaḥ sarpaḥ
- khalaḥ kena nivāryate
"Yra dvi pavydžios gyvosios esybės. Viena yra gyvatė, juoda gyvatė, o kita yra žmogus su juodos gyvatės savybe." Jis negali pamatyti jokių gerų dalykų. Sarpaḥ krūraḥ. Gyvatė yra pavydi. Be jokios kaltės ji gelia. Kuomet gyvatė yra gatvėje ir jeigu tuo metu jūs einate pro ją, ji tampa tokia pikta, kad tučtuojau gelia. Taigi, tokia gyvatės prigimtis. Panašiai, yra tokios asmenybės kaip gyvatės. Jie apkaltins jus, nors ir jūs nekaltas. Jie taip pat yra gyvatės. Bet Cāṇakya Paṇḍitas sako, kad: "Ši juoda gyvatė yra mažiau pavojinga, nei žmogus-gyvatė." Kodėl? "Dabar, kartojant tam tikrą mantrą ar tam tikrų žolelių pagalba šią juodą gyvatę galima suvaldyti. Bet šio žmogaus-gyvatės negalite. Tai yra neįmanoma."
Taigi, bus... Prahlāda Mahārāja apibūdina šį Hiraṇyakaśipu taip pat kaip gyvatę. Kuomet Nṛsiṁha-deva yra toks piktas, taigi, jis vėliau pasakys, kad modeta sādhur api vṛścika-sarpa-hatyā (SB 7.9.14): "Mano Viešpatie, Tu buvai labai supykęs ant mano tėvo. Dabar jam galas, taigi nėra priežasties Tau išlikti piktam. Nusiramink. Niekas nėra nelaimingas dėl to, kad nužudei mano tėvą, būk užtikrintas tuo. Taigi, nėra priežasties kančiai. Visi šie pusdieviai, Viešpats Brahmā ir kiti, jie visi yra Tavo tarnai. Aš taip pat esu Tavo tarno tarnas. Taigi, dabar pavydi gyvatė yra nužudyta, visi yra laimingi." Taigi, jis davė šį pavyzdį, kad modeta sādhur api vṛścika-sarpa-hatyā: sādhu, šventai asmenybei niekuomet nepatinka jokios gyvos būtybės žudimas. Jie nėra patenkinti... Netgi kai nužudoma nedidelė skruzdelė, jie nėra laimingi: "Kodėl skruzdelė turėtų būti nužudyta?" O ką jau kalbėti apie kitus, netgi mažytė skruzdelytė. Para-duḥkha-duḥkhī. Tai gali būti nereikšminga skruzdelė, tačiau mirties akimirką ji kentėjo ir Vaiṣṇavas yra nepatenkintas: "Kodėl skruzdelė turėtų būti nužudyta?" Tai yra para duḥkha-duhkhi. Tačiau toks Vaiṣṇavas yra laimingas, kuomet yra nužudoma gyvatė arba skorpionas. Modeta sādhur api vṛścika-sarpa-hatya. Taigi, kiekvienas yra laimingas, kuomet yra nužudoma gyvatė arba skorpionas, nes jie yra labai labai pavojingi. Be jokios priežasties jie gelia ir sukelia chaosą.
Taigi, yra šios asmenybės, tarsi gyvatės, jie yra pavydūs mūsų judėjimui, jie mums priešiški. Tokia yra prigimtis. Prahlāda Mahārājo tėvas taip pat buvo priešiškas, o ką kalbėti apie kitus. Šie dalykai nutiks, bet turėtume nenusivilti, kaip Prahlāda Mahārāja niekuomet nenusivylė, nors prie jo kabinėjosi daugybe įvairių būdu. Jam taip pat buvo paduoti nuodai, jis buvo įmestas tarp gyvačių ir buvo numestas nuo kalvos, jis buvo pakištas po dramblio koja. Tokia daugybe būdu... Todėl Caitanya Mahāprabhu nurodė mums, kad: "Nenusivilkite. Švelniai susilaikykite." Tṛṇād api sunīcena taror api sahiṣṇunā (CC Adi 17.31): būkite pakantesni už medį. Turėtumėte būti kuklesnis ir nuolankesnis nei žolė. Šie dalykai nutiks. Jeigu vieną gyvenimą laikysimės Kṛṣṇos sąmonės, netgi jeigu bus šiek tiek kančios, nesirūpinkite. Tęskite Kṛṣṇos sąmonę. Nebūkit nusiminę ar nusivylę, netgi jeigu ir yra kokia bėda. Tai Bhagavad-gītoje įkvėpinėja Kṛṣṇa āgamāpāyino 'nityās tāṁs titikṣasva bhārata (BG 2.14): "Mano brangus Arjuna, net jei jausi nedidelį skausmą, šis kūniškas skausmas, jis ateina ir praeina. Nieko nėra nuolatinio, taigi nesirūpink šiais dalykais. Tęsk savo pareigą." Toks yra Kṛṣṇos nurodymas. Prahlāda Mahārāja yra praktinis pavyzdys. ir mūsų pareiga yra sekti tokių asmenybių kaip Prahlāda Mahārāja pėdomis.