LT/Prabhupada 0467 - Esu saugus, nes priėmiau Krišnos lotoso pėdų prieglobstį



Lecture on SB 7.9.8 -- Mayapur, February 28, 1977

Prabhupāda: Taigi Prahlāda Mahārāja, tokia išaukštinta asmenybė, autoritetas, jis yra toks nuolankus, jis sako kiṁ toṣṭum arhati sa me harir ugra-jāteḥ: "Aš gimiau labai baisioje šeimoje. Be abejonės paveldėjau savo tėvo, savo šeimos, demoniškos šeimos savybes. O tokios asmenybės kaip Viešpats Brahmā ir kiti pusdieviai, jie negali patenkinti Viešpačio, tai ką aš turėčiau daryti? Vaiṣṇavas galvoja tokiu būdu. Vaiṣṇavas, Prahlāda Mahārāja, nors jis yra transcendentalus, nitya-siddha, jis galvoja, tapatina save su savo šeima. Visai kaip Haridāsa Ṭhākura. Haridāsa Ṭhākura neįėjo į Jagannāthos šventyklą. Tas pats dalykas prieš penkis šimtus metų, jie nieko kito išskyrus induistų neįleido į Jagannāthos šventyklą. Lygiai tas pats vyksta ir dabar. Bet Haridāsa Ṭhākura niekuomet jėga nėjo ten. Jis pagalvojo: "Taip, aš esu žemos kilmės žmogus, gimęs žemos kilmės šeimoje. Kodėl aš turėčiau trukdyti pūjārīus ir kitus, kurie yra tiesiogiai susiję su Jagannātha? Ne, ne." Sanātana Gosvāmīs net nėjo arti šventyklos vartų. Jis pagalvojo: "Palietę mane, pūjārīai užsiterš. geriau aš neisiu." Bet Pats Jagannātha kasdien ateidavo pasimatyti su juo. Tokia yra atsidavusiojo nuostata. Atsidavęs yra labai nuolankus, bet tam, kad įrodytų atsidavusiojo savybes, Viešpats pasirūpina jais. Kaunteya pratijānīhi na me bhaktaḥ praṇaśyati (BG 9.31).

Taigi, mes visada turėtume priklausyti nuo pasitikėjimo Kṛṣṇa. Bet kokiomis aplinkybėmis, bet kokioje pavojingoje situacijoje, Kṛṣṇa... Avaśya rakṣibe kṛṣṇa viśvāsa pālana (Śaraṇāgati). Tai yra atsidavimas. Atsidavimas reiškia... Viena iš savybių yra pilnas pasitikėjimas Kṛṣṇa, kad: "Atliekant atsidavimo tarnystę gali pasitaikyti tiek daug pavojų, bet kadangi aš priėmiau lotosinių Kṛṣṇos pėdų prieglobstį, aš esu saugus." Toks tikėjimas į Kṛṣṇą.

samāśritā ye pada-pallava-plavaṁ
mahat-padaṁ puṇya-yaśo murāreḥ
bhavāmbudhir vatsa-padaṁ paraṁ padaṁ
padaṁ padaṁ yad vipadāṁ na teṣām
(SB 10.14.58)

Padaṁ padaṁ yad vipadāṁ na teṣām. Vipadam reiškia "pavojingą padėtį." Padaṁ padam, kiekvienas žingsnis materialiame pasaulyje - na teṣām, neatsidavusiajam. Padaṁ padaṁ yad vipadāṁ na teṣām. Tai yra Śrīmad-Bhāgavatam. Netgi iš literatūrinio požiūrio kampo tai taip išaukštinta. Taigi Prahlāda Mahārāja... Visai kaip Kavirāja Gosvāmī. Jis rašo Caitanya-caritāmṛtą ir pristato save kaip jis pats sako:

purīṣera kīṭa haite muñi se laghiṣṭha
jagāi mādhāi haite muñi se pāpiṣṭha
mora nāma yei laya tāra puṇya kṣaya
(CC Adi 5.205)

Štai taip. Caitanya-caritāmṛtos autorius pristato save taip: "Žemesnis už kirmeles išmatose." Purīṣera kīṭa haite muñi se laghiṣṭha. O Caitanyos-līloje, Jagāi-Mādhāi, du broliai, kurie turėtų būti patys nuodėmingiausi. Bet jis taip pat, jie taip pat buvo išvaduoti. Kavirāja Gosvāmī sako: "Aš esu nuodėmingesnis už Jagāi-Mādhāi."

jagāi madhāi haite muñi se pāpiṣṭha
mora nāma yei laya tāra puṇya kṣaya

jagāi madhāi haite muñi se pāpiṣṭha mora nāma yei laya tāra puṇya kṣaya "Aš toks puolęs, kad jei kas nors ištars mano vardą, net ir pati mažiausia dorybinga veikla bus prarasta." Tokiu būdu jis prisistato. O Sanātana Gosvāmīs prisistato: nīca jāti nīca karma nīca saṅga... Tai nėra dirbtina. Vaiṣṇavas iš tikrųjų taip galvoja. Tai yra Vaiṣṇavas. Jis niekuomet nesididžiuoja... Ir netgi atvirkščiai: "O aš turiu tą. Aš turiu aną. Kas lygus man? Aš toks turtingas. Aš toks ir anoks." Toks yra skirtumas.

Taigi, mes turime išmokti šio tṛṇād api sunīcena taror api sahiṣṇunā ir sekti Prahlāda Mahārājo pėdomis. Tuomet užtikrintai mus priims Nṛsiṁha-deva, Kṛṣṇa, be jokių abejonių. Ačiū jums labai.

Atsidavusieji: Jaya Prabhupāda!