LT/Prabhupada 0537 - Krišną gali garbinti pats vargšiausias žmogus



Janmastami Lord Sri Krsna's Appearance Day Lecture -- London, August 21, 1973

śāstrose pasakyta: janasya moho 'yam ahaṁ mameti (SB 5.5.8). Ši „aš ir mano” filosofija yra iliuzija. Taigi, ši iliuzija reiškia māyą. Māyā... Jeigu norite išsivaduoti iš šios iliuzijos, māyos, tuomet jūs turite priimti Kṛṣṇos formulę. Mām eva ye prapadyante māyām etāṁ taranti te. Viskas Bhagavad-gītoje yra skirta vadovavimuisi, jeigu mes priimame Bhagavad-gītos filosofiją tokią, kokia ji yra. Viskas yra ten. Taika yra ten, klestėjimas yra ten. Taigi, tai yra faktas. Nelaimei mes jos nepriimame. Tai yra mūsų nesėkmė. Arba mes ją neteisingai interpretuojame. Kṛṣṇa sako Bhagavad-gītoje: man-manā bhava mad-bhakto mad-yājī māṁ namaskuru (BG 18.65). Kṛṣṇa sako, kad: „Visada galvok apie Mane,” man-manā bhava mad-bhakto. „Tapk Mano bhaktu.” Mad-yājī: „garbink Mane.” Māṁ namaskuru: „ir lenkis Man.” Ar tai labai sunki užduotis? Štai Kṛṣṇos Dievybė. Jeigu jūs galvosite apie šią Dievybę, Rādhā-Kṛṣṇą, ar tai labai sunku? Man-manā. Jūs ateikite į šventyklą ir tiesiog kaip atsidavęs pagarbiai nusilenkite Dievybėms: man-manā bhava mad-bhakto. Kiek tik sugebate, pasistenkite garbinti Dievybes: patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyaṁ yo me bhaktyā prayacchati (BG 9.26). Kṛṣṇai nereiklinga visa jūsų nuosavybė. Kṛṣṇą gali garbinti pats vargšiausias žmogus. Ko Jis prašo? Jis sako: patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyaṁ yo me bhaktyā prayacchati. „Jei kas su atsidavimu Man pasiūlys lapelį, vaisių ar truputį vandens, Aš tai priimsiu.” Kṛṣṇa nėra alkanas, bet Kṛṣṇa nori, kad jūs taptumėte atsidavusiu. Tai yra svarbiausia. Yo me bhaktyā prayacchati. Tai yra pagrindinis principas. Jeigu jūs pasiūlote Kṛṣṇai kelis nedidelius dalykėlius... Kṛṣṇa nėra alkanas. Kṛṣṇa parūpina maisto visiems. Eko yo bahūnāṁ vidadhāti kāmān. Tačiau Kṛṣṇa nori jūsų meilės, jūsų atsidavimo. Todėl Jis maldauja truputėlį patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyaṁ. Man-manā bhava mad-bhakto. Nėra sunkumų suprasti Kṛṣṇą ir priimti Kṛṣṇos sąmonę. Bet mes to nedarysime, tai yra mūsų liga. Kitaip tai visai nesudėtinga. Ir kai tik mes tapsime Kṛṣṇos atsidavusiais, mes suprasime visą situaciją. Mūsų filosofija, Bhāgavatos filosofija yra taip pat komunizmas, nes mes laikome Kṛṣṇą aukščiausiuoju tėvu ir visos gyvosios būtybės yra Kṛṣṇos sūnūs.

Taigi, Kṛṣṇa sako, kad Jis yra visų planetų savininkas: sarva-loka-maheśvaram (BG 5.29). Todėl, kad ir kas yra, ar danguje, ar vandeny, ar žemėje, visa tai yra Kṛṣṇos nuosavybė. Ir kadangi mes visi esame Kṛṣṇos sūnūs, todėl kiekvienas iš mūsų turi teisę naudotis tėvo nuosavybe. Tačiau mes neturėtume kėsintis į kitus. Tai yra taikos formulė. Mā gṛdha kasya svidhanam, īśāvāsyam idaṁ sarvam (ISO 1). Viskas priklauso Dievui. Jūs esate Dievo sūnūs. Jūs turite teisę naudotis tėvo nuosavybe, bet neimkite daugiau negu jums reikia. Tai yra baustina. Šie dalykai yra pareikšti Śrīmad-Bhāgavatam. Stena eva sa ucyate (BG 3.12), Bhagavad-gītoje: „jis yra vagis.” Jeigu kas nors ima daugiau negu jam reikia, tuomet jis yra vagis. Yajñārthāt karmaṇo 'nyatra loko 'yaṁ karma-bandhanaḥ (BG 3.9). Jeigu Kṛṣṇos patenkinimui... Yajña reiškia Kṛṣṇą. Kitas Kṛṣṇos vardas yra Yajñeśvara. Taigi, veikite dėl Kṛṣṇos, priimkite Kṛṣṇos prasādą. Štai ko mes čia mokome. Šioje šventykloje gyvename: amerikiečiai, indai, anglai, kanadiečiai, afrikiečiai, iš skirtingų pasaulio dalių. Jūs žinote tai. Ne tik šioje šventykloje, bet ir visame pasaulyje. (pauzė)

Kṛṣṇa yra aukščiausiasis besimėgaujantis ir Kṛṣṇa yra aukščiausias visų draugas. Kuomet jūs pamirštate tai, tuomet mes ateiname į šį materialių pasaulį ir kovojame už būvį, kovojame vieni su kitais. Tai yra materialus gyvenimas. Taigi, jūs negalite... Politikai, diplomatai, filosofai taip sunkiai stengėsi, bet iš tiesų niekas netapo vaisinga. Visai kaip Jungtinės Tautos. Jos buvo sukurtos po antrojo pasaulinio karo ir jie norėjo, kad viską sutvarkytume taikiai. Bet nėra tokio dalyko. Kova tęsiasi, tarp Pakistano ir Indijos, tarp Vietnamo ir Amerikos, tarp to ir ano. Tai nėra procesas. Procesas yra Kṛṣṇos sąmonė. Visi turi suprasti faktą, kad mes nesame savininkai. Savininkas yra Kṛṣṇa. Tai yra faktas. Visai kaip Amerika. Sakykim prieš du šimtus metų Amerikiečiai, Europiečiai emigrantai nebuvo savininkai, kažkas kitas buvo savininkas. Prieš juos savininkas buvo kitas arba tai buvo laisva žemė. Tikrasis savininkas yra Kṛṣṇa. Tačiau dirbtinai mes tvirtiname, kad: „Tai mano nuosavybė.” Janasya moho 'yam ahaṁ mameti (SB 5.5.8). Tai yra vadinama māyā.