LT/Prabhupada 0625 - Gyvenimo būtinybes suteikia aukščiausioji amžinybė, Dievas
Lecture on BG 2.13 -- Pittsburgh, September 8, 1972
Taigi, civilizuotų žmonių nesvarbu amerikiečių ar indų, vokiečių ar anglų, mūsų yra labai nedaug. Taigi mes turime ekonominių problemų. Mes bandome išvystyti savo ekonominę būklę. Kas yra ta ekonominė būklė? Valgis, miegas, dauginimasis ir gynyba. Mes nuolat užsiėmę, tačiau gyvuliai taip pat užsiėmę valgiu, miegu, dauginimusi ir gynyba, tačiau jie neturi problemų. Mes turime problemų. Taigi tiesiog pabandykite suprasti, jei didžioji dauguma gyvųjų esybių neturi problemų... Jų gyvenimo būtinybės yra aprūpinamos aukščiausios amžinybės, Dievo. Visai kaip dramblys. Afrikos džiunglėse yra milijonai dramblių. Jie vienu metu suvalgo penkiasdešimt kilogramų. Tačiau jie gauna savo maistą. Panašiai mažytei skruzdelytei reikalingas cukraus žiupsnelis. Taigi ji taip pat gauna savo maistą. Taigi aukščiausioji amžinybė suorganizuoja maistą arba ekonominės problemos būna išspręstos gamtos. Jie neužsiima jokiu verslu, neina į mokyklą ar universitetą mokytis technologijų, kaip užsidirbti pragyvenimui, tačiau jie būna aprūpinami. Jie yra sveiki. Jie neserga.
Taigi mūsų civilizacijos patobulėjimas reiškia, kad mes sukūrėme problemas. Štai ir viskas. Tai yra mūsų civilizacijos pažanga ir mes nežinome kokia yra sielos struktūra, kaip ji migruoja iš vieno kūno į kitą, koks bus kitas gyvenimas, ar kitas gyvenimas bus žmogaus ar aukštesnis už žmogaus, ar žemesnis gyvenimas už žmogaus? Ir jei taip, kaip mes gausime tą kitą gyvenimo formą? Kadangi mes esame amžini, mes keičiame šį kūną. Mes netgi nežinome, kad yra du kūnų tipai: grubus ir subtilus kūnai. Šis grubus kūnas yra sudarytas iš žemės, vandens, ugnies, oro, eterio, o subtilus kūnas yra sudarytas iš proto, intelekto ir ego. Subtiliame kūne yra siela. Dabar kuomet grubus kūnas tampa nebenaudingas ar netinkamas, tuomet subtilus kūnas nuneša mane į kitą grubų kūną. Tai yra vadinama sielos persikelimu. Tačiau mes nematome subtilaus kūno. Kiekvienas iš mūsų žinome, kad turime protą, tačiau jo pamatyti negalime. Intelekto pamatyti taip pat negalime, kaip ir savo ego. Tačiau jie egzistuoja. Taigi nėra būtina viską matyti savo bukomis akimis. Akys nėra tobulos. Visai kaip šios patalpos kita pusė yra tamsi, aš negaliu jūsų pamatyti. Nors aš turiu akis. Taigi nors mes netgi ir turime akis, jos yra netobulos. Jos negali matyti visomis aplinkybėmis. Tam tikromis aplinkybėmis mes galime matyti. Todėl mes neturėtume tikėti vien tik matydami. Tačiau vienas dalykas, nors aš negaliu jūsų pamatyti, jūs galite mane išgirsti arba aš galiu suprasti, kad jūs mane girdite. Ausys yra stipresnės už akis. Taigi dalykai, kurie yra už mūsų patirties, mes galime apie juos išgirsti. Net jei mes negalime matyti, tai nereiškia, kad dalykai neegzistuoja. Tas pats pavyzdys: nors aš negaliu pamatyti kas yra protas, intelektas, ego, bet aš galiu apie juos išgirsti. Todėl tobulas žinojimas yra pasiekiamas klausant. Taigi mes priimame žinojimą, tobulą žinojimą klausydamiesi. Kitas pavyzdys: tarkim žmogus miega. Tuo metu jei kas nors ateis jo nužudyti ir jis miegos, jis nežinos. Bet jei kuris nors iš jo draugų perspės jį: „mano brangus pone, Toks ir Anoks, kažkas ateina jūsų nužudyti. Prabuskite!” Tai jis gali išgirsti, atsibusti ir apsisaugoti. Todėl kuomet mūsų kitos juslės nedirba, mūsų ausys yra labai stiprios. Todėl rekomenduojama, kad pabandytumėte išgirsti iš autoritetingos asmenybės. Edukacinė sistema taip pat tokia. Kodėl jūs ateinate į universitetą, mokyklą, koledžą? Pasiklausyti patyrusio mokytojo. Jis žino, o jūs siekiate pažinimo per klausą.