LT/Prabhupada 0627 - Be atsigaivinimo negalima suprasti šio aukšto turinio
Lecture on BG 2.13 -- Pittsburgh, September 8, 1972
Koks yra bona fide dvasinio mokytojo simptomas? Kiekvienas nori tapti dvasiniu mokytoju. Taigi tai taip pat pasakyta. Śābde pare ca niṣṇātam (SB 11.3.21). Tas, kuris pilnai išsimaudė Vedinės literatūros vandenyne, pare ca niṣṇātam. Visai kaip jei jūs nusiprausiate, tuomet atsigaunate. Jei nusiprausimas būna geras, tuomet jaučiatės gaiviai. Śābde pare ca niṣṇātam. Be gaivumo negalima suprasti šios taurios temos. O guru ar dvasinis mokytojas turėtų atsigaivinti nusimaudydamas Vedinių žinių vandenyne. Ir koks to rezultatas? Śābde pare ca niṣṇātaṁ brahmaṇy upaśamāśrayam. Po tokio apsivalymo jis priima Aukščiausios Absoliučios Tiesos prieglobstį be jokių materialių troškimų. Jie nebeturi daugiau jokių materialių troškimų, jis paprasčiausiai susidomėjęs Kṛṣṇa ar Absoliučia Tiesa. Tai yra guru arba dvasinio mokytojo simptomai.
Taigi tam, kad suprastume... Visai kaip Kṛṣṇa mokina Arjuną. Prieš tai Kṛṣṇa (Arjuna) atsidavė. Śiṣyas te 'haṁ śādhi māṁ prapannam (BG 2.7). Nors jie buvo draugai, Kṛṣṇa ir Arjuna buvo draugai... Visų pirma jie kalbėjosi kaip draugai ir Arjuna ginčijosi su Kṛṣṇa. Šis argumentas neturi vertės, nes jei aš esu netobulas, kokia mano argumento vertė? Kad ir kaip ginčijuosi, tai taip pat netobula. Taigi kokia nauda iš laiko švaistymo netobulais argumentais? Tai nėra procesas. Procesas yra tas, kad mes turime kreiptis į tobulą asmenybę ir priimti jos nurodymus tokius, kokie jie yra. Tuomet mūsų žinojimas taps tobulu. Be jokios abejonės. Taip mes priimame Vedinį žinojimą. Pavyzdžiui visai kaip gyvūno išmatos. Vedose pasakyta, kad tai yra nešvaru. Jeigu jūs paliesite išmatas... Pasak Vedinės sistemos net po to kai išsituštinama, aš turiu nusimaudyti. O ką jau kalbėti apie kitų išmatas. Tokia yra sistema. Taigi išmatos yra nešvaru. Jeigu paliečiate išmatas reikia nusimaudyti. Bet kitoje vietoje yra pasakyta, kad karvės išmatos yra tyros ir jei karvės mėšlas yra panaudojamas netyroje vietoje, ta vieta tampa tyra. Dabar jūs galite ginčytis, galite sakyti, kad „gyvūno išmatos yra netyros.” Kodėl vienoje vietoje yra pasakyta tyros, o kitoje netyros? Tai yra prieštaravimas.” Tačiau tai nėra prieštaravimas. Padarykite praktinį eksperimentą. Paimkite karvės mėšlo ir kur nors panaudokite, jūs pamatysite, kad jis tyras. Iškart apvalantis. Taigi toks yra Vedinis nurodymas. Jose yra tobulas žinojimas. Vietoje to, kad švaistyti laiką ginčijantis ir iškeliant į priekį klaidingą išdidumą, jei jūs paprasčiausiai priimsite tobulą žinojimą toks koks jis yra pasakytas Vedinėje literatūroje, tuomet mes gausime tobulą žinojimą ir mūsų gyvenimas bus sėkmingas. Vietoje to, kad eksperimentuoti su kūnu ieškant kur yra siela... Siela yra ten, bet ji tokia maža, kad jos neįmanoma pamatyti šiomis bukomis akimis. Joks mikroskopas ar jokia mašina, nes yra pasakyta, kad ji yra dešimt tūkstantoji plauko galiuko dydžio. Taigi nėra tokios mašinos. Jūs negalite pamatyti. Tačiau ji yra. Kitaip kaip mes galėtume atskirti mirusį ir gyvą kūnus?