LT/Prabhupada 0687 - Koncentruoti protą į tuštumą, tai yra labai sunku
Lecture on BG 6.35-45 -- Los Angeles, February 20, 1969
Atsidavusieji: Visa šlovė Šrilai Prabhupādai
Atsidavusysis: 35 tekstas: "Viešpats Sri Krsna tarė: O tvirtaranki Kunti sūnau, pažaboti nerimstantį protą, be abejonės, labai sunku, ir vis dėlto tai įmanoma atitinkamos praktikos ir atsižadėjimo dėka (BG 6.35)."
Prabhupāda: Taip. Dabar Kṛṣṇa sako, "Taip." Kṛṣṇa nesako jog tai yra nesunku. Kṛṣṇa sako, "Taip, tai yra sunku." Tačiau tai yra įmanoma pastovia praktika. Ši pastovi praktika, tai užsiimti save kažkuo kas primintų mums Kṛṣṇa. Daryti ką nors ir ... Todėl mes turime tiek daug veiklos. Ne tik kirtanai, tačiau veikla šventykloje, prasado veikla, vieša veikla, tiek daug veiklos. Kiekvienas užsiima kažkokia veikla, o Kṛṣṇa yra centre. Taigi žmogus, kuris rašo Kṛṣṇai, jis yra jogos sistemoje. Žmogus, kuris gamina Kṛṣṇai, jis yra jogos sistemoje. Žmogus, kuris gieda gatvėje, platina literatūrą, jis irgi yra Kṛṣṇoje. Taigi dėka paprastų įpročių mes esame užiimti, kaip ir mūsų materialiame gyvenime mes esame užsiėmę daugybę dalykų. Jeigu mes sujungsime savo gyvenimą su Kṛṣṇa, tada kiekvienoje veikloje yra Kṛṣṇa sąmonė. Todėl automatiškai atsiranda šis jogos tobulumas. Taip, tęskite.
Atsidavusysis: 36 Tekstas: "Savęs pažinimas sunkus darbas tam, kurio protas nepažabotas, tačiau suvaldžiusiam protą ir siekiančiam tikslo tinkamomis priemonėmis sėkmė užtikrinta. Tokia Mano nuomonė (BG 6.36)."
Komentaras: "Aukščiausias Dievo Asmuo skelbia, jog žmogui, atsisakančiam tinkamo gydymo — neleidžiančiam, kad protas atsižadėtų materialios veiklos — vargu ar pasiseks pažinti save. Bandyti praktikuoti jogą ir tuo pat metu galvoti apie materialius džiaugsmus — tai stengtis įžiebti ugnį, liejant į ją vandenį. Jogos praktika nevaldant proto — tuščias laiko gaišimas."
Prabhupāda: Kadangi aš atsisėdu meditacijai. Žinoma, jeigu meditacija skirta sukoncentruoti protą į Viṣṇu, tai yra labai gerai. Tačiau yra tiek daug jogos bendruomenių, jie moko savo studentus susikoncentruoti savo mintis į kažkokią tuštumą, aš kažkokią spalvą. Ne visai į Viṣṇu formą. Suprantate. Taigi tai yra labai sunki užduotis. Bhagavad gita aiškina, Kleśo 'dhikataras teṣām avyaktāsakta-cetasām (BG 12.5). Tas, kuris bando sukoncentruoti savo protą į beasmenį, ar tuštumą, yra labai sudėtingas ir kelia problemų. Bent jau šioje šventykloje - šie studentai bando sukoncentruoti savo protą į Kṛṣṇa. Tačiau sukoncentruoti savo protą į tuštumą, tai labai sunku. Taigi natūraliai protas yra neramus. Vietoj to kad surasti kažkokią tuštumą, mano protas užsiima kažkuo kitu. Nes protas turi būti kažkuo užiimtas. Jei jis neužimtas Kṛṣṇa, tada jis turbūt yra užsiėmęs māyā. Taigi jeigu jūs negalite to padaryti, taip vadanima meditacija, sėdėjimas pozoje yra tiesiog laiko švaistymas. Tęskite.
Atsidavusysis: "Tokia jogos parodija gal ir duos materialios naudos, bet ji beprasmė dvasinės realizacijos požiūriu."
Prabhupāda: Taip. Materialiai naudinga. Sakykim jeigu aš atidarau tokius jogos užsiėmimus, ir imu po penkis dolerius už sėdėjimą. Pinigai nėra labai reti jūsų šalyje, jūs ateisite. Bet jeigu aš tiesiog duosiu kokią tai sėdėjimo pozą ar nosies spaudimą, bet jeigu negalite pasiekti tikro jogos praktikos rezultato, tada jūs išsvaistėte savo laiką ir pinigus, o aš jus apgavau. Tai viskas. Tai neįmanoma. Tai neįmanoma. Turi sukoncentruoti savo protą į Viṣṇu formą, ramiai, pastoviai, tai vadinama samādhi. Taigi tas pats dalykas yra atliekamas kitokioje formoje, tinkamoje šiam amžiui. Tai yra Kṛṣṇa sąmonė. Tęskite.
Atsidavusysis: "Todėl protą būtina valdyti nuolatos užimant jį transcendentine meilės tarnyba Viešpačiui."
Prabhupāda: Taip.
Atsidavusysis: Jei žmogus neįsijungia į Krsnos sąmonę, jis negali tvirtai suimti į rankas proto. Krsną įsisąmoninęs žmogus lengvai pasiekia yogos rezultatų be papildomų pastangų, tuo tarpu tas, kuris praktikuoja jogą neįsisąmoninęs Krsnos, nepatirs sėkmės."
Prabhupāda: Taigi? Tęskite.