LT/Prabhupada 0845 - Net šuo žino kaip naudotis lytiniu gyvenimu. Jam nereikia Froido filosofijos
761217 - Lecture BG 03.25 - Hyderabad
- saktāḥ karmaṇy avidvāṁso
- yathā kurvanti bhārata
- kuryād vidvāṁs tathāsaktaś
- cikīrṣur loka-saṅgraham
- (BG 3.25)
Yra dvi žmonių klasės: vidvān, mokyti ir kvailiai. Ne mokyti gali nebūti kvailiai. Žmogus jis žinoma yra labiau protingesnis negu gyvūnai. Tačiau tarp jų pačių yra labiau protingesnių ir mažiau protingesnių. Bendrai, jie yra protingesni negu gyvūnai.
Taigi kas liečia intelektą, valgymo, miegojimo, sekso ir gynybos klausimu, jis yra vienodas, ar pas gyvūną ar pas žmogų. Tam nereikia ugdymo. Nes šuo žino, kaip naudotis lytiniu gyvenimu. Jam nereikia Froido filosofijos. Tačiau neišmanėlė žmonių visuomenė, ji galvoja jog "Štai didis filosofas. Jis rašo apie seksą." Tai vyksta. Valgymas, paprasčiausias valgymas... Štai yra žemė. Jūs truputį padirbate, užauginami maistiniai grūdai ir jūs galite prabangiai valgyti. O tai nereikalauja meistriškų skerdyklų didelioms karvėms ir gyventi mieste kitų, vargšų gyvūnų, gyvybės kaina. Tai yra neteisingas intelekto panaudojimas. Tai nėra intelektas. Todėl atsidavusieji, kurie yra iš tikrųjų išmintingi, jie turėtų parodyti, kaip mūsų intelektas turėtų būti panaudotas. Tai yra paaiškinta čia, saktāḥ karmaṇy avidvāṁsaḥ.
Avidvāṁsaḥ, kvailiai, žmonės su menkomis žiniomis, jie atrado tiek daug veiklos krypčių, tiesiog kvailumas. Taigi moderni civilizacija, taip vadinama civilizacijos pažanga, yra, noriu pasakyti, planuojama avidvāṁsaḥ, žmonių su menkomis žiniomis. Tai nėra civilizacijos pažanga. Todėl jie netiki į sielos reinkarnaciją. Jie netiki, vengia pagrindinio klausimo, ir jie planuoja, jog šiame gyvenime jie gyvens 50 ar 60 metų, kuria didelius, didelius planus, saktāḥ, būdami materialiai prisirišę. Saktāḥ karmaṇi, ir atrasdami naujų, naujų įsipareigojimo būdų. Avidvāṁsaḥ. Jie nežino kaip užimti smegenis ir talentus. Tai mes aptarėme praėjusią dieną, jog pravṛttiṁ ca nivṛttiṁ ca na vidur āsurā janāḥ (BG 16.7). Kokiu būdu mes turime užimti savo protą ir talentus, jie nežino. Tai yra skirtumas tarp devatā ir asura. Asura nežino. Asura galvoja, jog jis gyvens amžinai, ir leidžia sau sugalvoti didelių, didelių planų materialiems patogumams. Tai yra asurinė civilizacija. Jam nebus leidžiama čia pasilikti. Duḥkhālayam aśāśvatam (BG 8.15). Tai yra vieta skirta kančios, jog mes suprastumėme savo padėtį.
Tačiau šie kvailiai, ne neįvertina kančios. Jie kuria planus, kad labiau kentėti. Tai yra kvaila civilizacija. Jie negali... Taip vadinami mokslininkai, jie kalba žongliruodami žodžiais, pažanga. Kaip mes ir diskutavome šį rytą, bet kas išmintingas gali paklausti, "Taigi ką jūs išsprendėte? Kokius sprendimus jūs turite šioms problemoms: gimimas, mirtis, senas amžius ir ligos? Ar jūs išsprendėte šią problemą?" Į tai jie neatsakys taip. "Taip, mes stengiamės, po milijono metų tai gali įmanoma." Tai irgi yra... "Gali būti jog mes gyvensime amžinai." Jie taip sako. Kas dabar ketina gyventi milijonus metų, kad patvirtinti ši pasiūlymą? Visi mirs per 50 ar 60 metų. Jūs būsite... Jūs neišmanėliai, jūs irgi mirsite. Ir kas pamatys tavo jūsų atsakomuosius veiksmus? Taigi tai vyksta. Todėl tai yra išmintingo žmogaus pareiga parodyti, kaip reikia gyventi.