LT/Prabhupada 0907 - Dvasiniame pasaulyje vadinamasis amoralumas taip pat yra gerai



730419 - Lecture SB 01.08.27 - Los Angeles

Atsidavusysis: „...kurie yra materialiai nuskurdusių nuosavybė. Tu neturi nieko bendro su materialių gamtos gunų veiksmais ir atoveiksmiais. Esi patenkintas pats Savimi, todėl esi pats švelniausias ir visų monistų valdovas.“

Prabhupāda: Taigi namaḥ akiñcana-vittāya. Materialiai skurdus. Tai - pirma atsidavusiojo savybė. Tas, kuriam nepriklauso niekas iš šio materialaus pasaulio. Jam paprasčiausiai priklauso Krišna. Tai - akiñcana-vitta. Akiñcana reiškia tą, kuris prarado visus savo materialius turtus. Nes kol jūs turite bent nedidelį idėjos atspalvį, jog „noriu tokiu būdu būti materialiai laimingas“, tol turėsite ir vėl priimti kūną.

Gamta yra tokia maloninga, jog, kad ir kokiu būdu norite mėgautis šiuo materialiu pasauliu, ji suteiks jums tinkamą kūną pagal Viešpaties nurodymus. Viešpats slypi kiekvieno širdyje. Jis viską žino, kad jūs vis dar norite kažko materialaus. Jis jums tai duos. „Taip, imkite tai.“ Krišna nori, kad jūs gautumėte pilną patirtį, jog per materialius turtus niekuomet nebūsite laimingi. Tai - Krišnos reikalas. Tai - visiška laisvė. Nors jūs ir taip turite nedidelį kiekį laisvės, nes esame neatsiejamos Krišnos dalelės. Krišna turi pilną laisvę, tačiau pati laisvės savybė yra manyje, nes aš - neatsiejama Krišnos dalis. Cheminė sudėtis. Jūros vandens lašelis taip pat turi šiek tiek druskos. Nors jis ir nepalyginamas su druskos kiekiu, esančiu jūros vandenyje. Tačiau druskos cheminės medžiagos jame yra. Tai - mūsų supratimas. Janmādy asya yataḥ (SB 1.1.1). Kad ir ką mes turime nedideliais kiekiais, tie patys dalykai dideliais kiekiais yra Krišnoje. Pilnatvėje. Visai kaip Krišna sako: mṛtyuḥ sarva-haraś ca aham.

Mes turime polinkį imti kitų daiktus. Galite tai vadinti vagyste. Turime tą polinkį. Kodėl? Krišna taip pat jį turi. Krišna yra žinomas kaip Sviesto vagis! Pradžioje - vagystės. Tad jeigu Jis neturėtų šio polinkio vogti, kaip aš galėčiau jį turėti? Tačiau Krišnos vagystė ir mano vagystė skiriasi. Kadangi esu materialiai užterštas, mano vogimas - pasibjaurėtinas. Tuo tarpu ta pati vagystė dvasinėje absoliučioje platformoje - tokia puiki, verta pasimėgavimo. Motina Yaśodā mėgaujasi, kai Krišna vagia. Tai - skirtumas. Materiali ir dvasinė. Bet kokia dvasinė veikla yra gera, o bet kokia materiali veikla - bloga. Tai - skirtumas. Vadinamoji šio pasaulio moralė, gerumas - jie yra blogi. Dvasiniame pasaulyje vadinamasis amoralumas yra taip pat gerai. Tai turite suprasti.

Visai kaip šokti su kito žmona iki išnaktų yra amoralu. Kiekvienas tai žino. Bent jau Vedinėje civilizacijoje tai nėra leidžiama. Jauna moteris eina pas kitą jauną vyrą paryčiais tam, kad su juo pašoktų. Tai Indijoje niekada nebus leidžiama, iki šiol yra uždrausta. Tačiau mes žinome, kad visos gopės, kai tik išgirsdavo fleitą, kaipmat ateidavo. Taigi žvelgiant pagal materialią koncepciją tai - amoralu, tačiau pagal dvasinę koncepciją tai - didžiausia moralė. Visai kaip Caitanya Mahāprabhu sako: ramyā kācid upāsanā vraja-vadhū-vargeṇā yā kalpitā. „Nėra geresnės garbinimo formos negu atliko vraja-vadhūs, Vrindavano tarnaitės. Caitanya Mahāprabhu moterų atžvilgiu laikėsi labai griežtai. Taip pat ir Savo šeimyniniame gyvenime - Jis niekuomet nejuokaudavo su jokia moterimi. Jis būdavo labai linkęs juokauti, tačiau tik su vyrais. Jis niekuomet nejuokaudavo su moterimis. Ne. Galbū tik kartą Jis pajuokavo su Savo žmona, Viṣṇu-priya. Kai Śacīmātā kažko ieškojo, Jis paprasčiausiai pajuokavo: „Galbūt tavo marti tai paėmė.“ Tai buvo vienintelis juokas, kurį rasime visame Jo gyvenime. Kitais atvejais Jis buvo labai griežtas. Jokia moteris negalėjo pas Jį ateiti ir pasiūlyti savo nusilenkimus, Jis buvo sanjasis. Jos pasiūlydavo Jam nusilenkimus iš nuošalios vietos. Bet Jis sako: ramyā kācid upāsanā vraja-vadhū-vargeṇā yā kalpitā. Jis sako, kad nėra geresnio garbinimo suvokimu, kurį atliko vraja-vadhūs. Koks buvo vraja-vadhūs suvokimas? Jos norėjo mylėti Krišną, kad ir kokia rizika tai būtų. Taigi tai nėra amoralu. Turime tai suprasti.