LT/Prabhupada 0954 - Kai nugalėsime šias esmines kovas, tapsime laimingi
750623 - Conversation - Los Angeles
Bahulāśva: Śrīla Prabhupāda, mūsų materialioje užterštoje būklėje, kai veikiame kvailai arba beprotiškai, tuomet tai vadiname tamas, neišmanymu. Tačiau dvasiniame danguje, kai gyvoji būtybė yra tyroje sąmoningumo stadijoje... Ar taip pat yra kažkas, kas veikia aukščiau už jį, kas jį priverčia atsidurti iliuzijoje?
Prabhupāda: Taip. Visai kaip Jaya-Vijaya. Jie atliko įžeidimą. Jie neleido keturiems Kumaroms įžengti. Tai buvo jų kaltė. O Kumaros labai nuliūdo. Tuomet jie jį prakeikė: „Nesi tinkamas pasilikti šioje vietoje.“ Taigi kartais mes darome klaidas. Tai - tai pat piktnaudžiavimas nepriklausomybe. Arba esame linkę nukristi, nes esame maži. Visai kaip nedidelis ugnies fragmentas, nors tai ir yra ugnis, jis linkęs užgesti. Tačiau didelė ugnis negesta. Taigi Krišna yra didelė ugnis, o mes - neatsiejama dalis, nedidelės kibirkštėlės. Taigi ugnyje yra kibirkštys: „fut! fut!“ Jų yra tokia daugybė. Tačiau jeigu kibirkštys nukrenta, tuomet ji užgesta. Taip yra. Kritimas reiškia, jog materialiame pasaulyje yra trys gunos: tamo-guṇa, rajo-guṇa ir sattva-guṇa. Visai kaip kibirkštis nukrenta. Ji nukrenta ant sausos žolės, žolė užsiliepsnoja. Taigi ugnies savybės vis tiek išliko, nors ji ir nukrito. Taigi dėl sausos žolės atmosferos, įsižiebia kita ugnis, ir ugnies savybė išlieka. Tai - sattva-guṇa. Jeigu kibirkštis nukrena ant žalios žolės, tuomet ji užgesta. O sausoje žolėje, kai žalia žolė išdžiūsta, yra galimybė ir vėl užsiliepsnoti. Tačiau jeigu liepsna nukrenta į vandenį, tuomet yra labai sunku. Taip pat ir siela, kuri ateina į materialų pasaulį. Yra trys gunos. Jeigu ji susiliečia su tamo-guṇa, tuomet ji - pačioje bjauriausioje padėtyje. Jeigu tai nukrenta žemyn su rajo-guṇa, tuomet yra šiek tiek veiklos. Visai kaip jie veikia. O jeigu jis nukrenta sattva-guṇoje, tuomet jis bent jau išlieka žinojime, jog „aš esu ugnis. Aš nepriklausau šiai bukai materijai.“
Todėl mes turime ir vėl jį atvesti į sattva-guṇa, brahmano kvalifikaciją, kad jis galėtų suprasti ahaṁ brahmāsmi, „Aš esu dvasinė siela. Nesu ši materija.“ Tuomet prasideda jo dvasinė veikla. Todėl mes bandome atvesti jį į sattva-guṇos platformą, o tai reiškia atmesti rajo-guṇos ir tamo-guṇos veiklas: mėsos valgymą, neteisėtus lytinius santykius, svaiginimąsi, azartinius žaidimus. Tokia daugybė „ne-“ - tam, kad atitraukti jį nuo materialių savybių įtakos. Tuomet, jeigu jis yra sattva-guṇoje, tuomet jis išlieka platformoje... Kai jis išlieka sattva-guṇoje, tuomet rajas-tamaḥ, kitos esminės savybės, jo negali trukdyti. Esminė savybė, šių esminių savybių platforma - tai neteisėtas seksas, mėsos valgymas, svaigalai ir azartiniai žaidimai. Taigi tadā rajas-tamo-bhāvāḥ kāma-lobhādayaṣ ca ye (SB 1.2.19). Kai jis yra laisvas nuo bent dviejų šių esminių savybių... Esminės savybės reiškia „kama“, geidulingi troškimai ir godumas. Materialiame pasaulyje, jeigu jie yra veikiami šių esminių savybių, tai reiškia, jog jie yra kupini troškimų ir nepatenkinti, godūs. Taigi, kai mes nugalime šias esmines savybes, tampame laimingi. Tadā rajas-tamo-bhāvāḥ kāma-lobhādayaṣ ca ye, ceta etair anaviddham... (SB 1.2.19). Kai šios esminės savybės neveikia sąmonės, ceta etair ana... Sthitaḥ sattve prasīdati. Būdamas sattva-guṇos platformoje jis jaučiasi laimingas. Tai - dvasinio gyvenimo pradžia. Kol šį protą trikdo geidulingi troškimai ir gobšumas, nėra jokio klausimo apie dvasinį gyvenimą. Todėl pirmas reikalas - tai kontroliuoti protą, kad jis nebūtų veikiamas šių esminių savybių, geidulingų troškimų ir gobšumo. Paryžiuje matėme septyniasdešimt penkerių metų vyrą, kuris eina į naktinį klubą, nes turi geidulingų troškimų. Jis moka penkiasdešimt dolerių, kad įžengtų į klubą, o toliau moka dar ir už kitus dalykus. Nors jis - septyniasdešimt penkių metų, vis tiek šis geismas egzistuoja.