LT/Prabhupada 1075 - Šio gyvenimo veikla mes ruošiame kitą savo gyvenimą
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
VIešpats sako, kad: anta-kāle ca mām eva smaran muktvā kalevaram (BG 8.5). Tas, kuris palieka šį kūną, paprasčiausiai atsimindamas Viešpatį Kṛṣṇą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis iškart įgauna dvasinį kūną, sac-cid-ānanda-vigraha (Bs 5.1). Šio kūno palikimo procesas ir naujo kūno gavimas materialiame pasaulyje taip pat yra sukurtas. Žmogus miršta po to kai jau būna nuspręsta kokią kūno formą jis įgaus kitą gyvenimą. Bet tai būna nuspręsta aukštesnių autoritetų. Visai kaip priklausomai nuo mūsų tarnystės, mes pakylame arba degraduojame. Panašiai, priklausomai nuo mūsų veiksmų, mes esame... Šio gyvenimo veiksmai, šio gyvenimo veikla yra pasiruošimas kitam gyvenimui. Šio gyvenimo veikla mes ruošiame kitą savo gyvenimą. Taigi, jeigu mes galime paruošti šį gyvenimą pasikėlimui į dvasinę karalystę, tuomet užtikrintai, po išėjimo, po to kai paliksim šį materialų kūną... Viešpats sako yaḥ prayāti, tas, kuris eina, sa mad-bhāvaṁ yāti (BG 8.5), mad-bhāvam... Jis gauna tokį patį kūną kaip Viešpaties arba tokią pačią dvasinę prigimtį. Dabar, kaip mes paaiškinome anksčiau yra skirtingų rūšių transcendentalistai. Brahmavādī, paramātmavādī ir atsidavusieji. Dvasiniame danguje ar brahma-jyotir, ten yra dvasinės planetos, nesuskaičiuojama daugybė dvasinių planetų, mes jau tai aptarėme. O šių planetų skaičius yra žymiai, žymiai didesnis negu visos šio materialaus pasaulio visatos.
Šis materialus pasaulis yra ekāṁśena sthito jagat (BG 10.42). Tai yra viena ketvirtoji visos kūrinijos apraiška. Trys ketvirtadaliai kūrinijos yra dvasinis pasaulis o viename ketvirtadalyje šios kūrinijos yra milijonai visatų, tokių kaip ši, kurią mes patiriame dabartinę akimirką. O vienoje visatoje yra milijonai ir milijardai planetų. Taigi, yra milijonai ir milijardai saulių, žvaigždžių ir mėnulių visame šiame materialiame pasaulyje, bet visas šis materialus pasaulis sudaro tiktai vieną ketvirtadalį visos kūrinijos apraiškos. Trys ketvirtadaliai apraiškos yra dvasiniame pasaulyje. Dabar, šis mad-bhāvam, tas, kuris trokšta susilieti su Aukščiausiojo Brahmano egzistencija, jie įsilieja į Aukščiausiojo Viešpaties brahma-jyotir. Mad-bhāvam reiškia tą brahma-jyotir, lygiai taip pat kaip ir dvasines planetas esančias brahma-jyotir. O atsidavusieji, kurie nori mėgautis Viešpaties bendravimu, jie įžengia į planetas, Vaikuṇṭhos planetas. Yra nesuskaičiuojama daugybė Vaikuṇṭhos planetų, o Viešpats, Aukščiausiasis Viešpats Śrī Kṛṣṇa, Savo neribota ekspancija Nārāyaṇa su keturiomis rankomis ir skirtingais vardais, Pradyumna, Aniruddha ir Mādhava, Govinda... Yra daugybė nesuskaičiuojamų šio keturrankio Nārāyaṇos vardų. Taigi, viena iš planetų, ji taip pat yra mad-bhāvam, ji taip pat yra dvasiniame pasaulyje. Taigi, bet kuris transcendentalistas, kuris gyvenimo pabaigoje galvoja apie brahma-jyotir, ar medituoja į Paramātmą, ar galvoja apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį Śrī Kṛṣṇą, visais šiais atvejais, jie įžengia į dvasinį pasaulį. Tačiau tik atsidavusieji, kurie praktikavo asmeninį ryšį su Aukščiausiuoju Viešpačiu, jie įžengia į Vaikuṇṭhos planetas arba į Goloka Vṛndāvano planetą. Viešpats sako: yaḥ prayāti sa mad-bhāvaṁ yāti nāsty atra saṁśayaḥ (BG 8.5). Nėra jokių abejonių. Neturėtume netikėti. Tai yra klausimas. Taigi, jūs skaitote Bhagavad-gītą visą savo gyvenimą, bet kuomet Viešpats pasako kažką, kas neatitinka su jūsų vaizduote, mes atmetame tai. Tai nėra Bhagavad-gītos skaitymo procesas. Visai kaip Arjuna sako, kad: sarvam etaṁ ṛtam manye, "Aš tikiu viskuo, ką Tu man pasakei." Panašiai, klausa, klausymasis. Viešpats sako, kad mirties metu, kas galvoja apie Jį, ar apie Brahmaną ar Paramātmą ar Dievo Asmenį, tikrai įžengia į dvasinį dangų ir nėra jokių abejonių dėl to. Neturėtumėte netikėti tuo. O procesas yra, pagrindinė taisyklė yra suformuluota Bhagavad-gītoje. Kaip kažkas gali, kaip galima patekti į dvasinę karalystę? Paprasčiausiai mirties metu galvojant apie Aukščiausiąjį. Kadangi pagrindinis procesas taip pat paminėtas:
- yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
- tyajaty ante kalevaram
- taṁ tam evaiti kaunteya
- sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ
- (BG 8.6)