LT/BG 2.38
Tekstas 38
- सुखदुःखे समे कृत्वा लाभालाभौ जयाजयौ ।
- ततो युद्धाय युज्यस्व नैवं पापमवाप्स्यसि ॥३८॥
- sukha-duḥkhe same kṛtvā
- lābhālābhau jayājayau
- tato yuddhāya yujyasva
- naivaṁ pāpam avāpsyasi
Pažodinis vertimas
sukha —laimėje; duḥkhe —ir kančioje; same —pusiausvyroje; kṛtvā —taip elgdamasis; lābha-alābhau —ir gavęs, ir netekęs; jaya-ajayau —pasiekęs pergalę ir pralaimėjęs; tataḥ —nuo šios akimirkos; yuddhāya —vardan kovos; yujyasva —užsiimk (kovok); na —niekada; evam —taip; pāpam —atoveikį už nuodėmes; avāpsyasi —tu gausi.
Vertimas
Kovoki dėl pačios kovos ir nesirūpink nei laime, nei kančia, nei praradimu, nei įgijimu, nei pergale, nei pralaimėjimu. Šitaip niekada neužsitrauksi nuodėmės.
Komentaras
Dabar Viešpats Kṛṣṇa tiesiai sako, kad Arjuna turi kautis dėl kovos, kurios trokšta Pats Kṛṣṇa. Krṣṇos sąmonės veikloje nepaisoma nei džiaugsmo ar skausmo, nei įgijimo ar naudos, nei pergalės ar pralaimėjimo. Daryti viską Kṛṣṇos vardan – tai transcendentinė sąmonė, veikiant su tokia sąmone materiali veikla nesukelia jokio atoveikio. Tas, kuris veikia siekdamas asmeninio juslinio pasitenkinimo – ar skatinamas dorybės, ar iš aistros – susilauks geresnio ar blogesnio atoveikio už savo veiksmus. Bet visiškai atsidavęs Viešpačiui žmogus, kuris veikia įsisąmoninęs Kṛṣṇą, daugiau niekam nebeskolingas ir nieko neprivalo – priešingai, negu įprastai veikiantis. Pasakyta:
- devarṣi-bhūtāpta-nṛṇāṁ pitṝṇāṁ
- na kiṅkaro nāyam ṛṇī ca rājan
- sarvātmanā yaḥ śaraṇaṁ śaraṇyaṁ
- gato mukundaṁ parihṛtya kartam
„Kiekvienas, kuris atmetė kitas pareigas ir visiškai atsidavė Kṛṣṇai, Mukundai, daugiau niekam nebeskolingas ir niekuo neįpareigotas nei pusdieviams, nei išminčiams, nei paprastiems žmonėms, nei žmonijai, nei giminaičiams, nei protėviams.“ (SB 11.5.41) Šiuo posmu Kṛsṇa bendrais bruožais nusako Arjunai tai, apie ką išsamiau kalbės tolesniuose posmuose.