LT/BG 2.29
Tekstas 29
- āścarya-vat paśyati kaścid enam
- āścarya-vad vadati tathaiva cānyaḥ
- āścarya-vac cainam anyaḥ śṛṇoti
- śrutvāpy enaṁ veda na caiva kaścit
Pažodinis vertimas
āścarya-vat —kaip stebuklą; paśyati —mato; kaścit —kai kurie; enam —šią sielą; āścarya-vat —kaip apie stebuklą; vadati —kalba; tathā —tuo būdu; eva —tikrai; ca —taip pat; anyaḥ —kiti; āścarya-vat —irgi kaip apie stebuklą; ca —taip pat; enam —šią sielą; anyaḥ —kiti; śṛṇoti —klauso; śrutvā —išgirdę apie; api —net; enam —šią sielą; veda —žino; na —niekada; ca —ir; eva —tikrai; kaścit —kas nors.
Vertimas
Vieni į sielą žvelgia kaip į stebuklą, kiti kalba apie ją kaip apie stebuklą, treti girdi apie ją pasakojant kaip apie stebuklą, bet yra ir tokių, kurie net išgirdę niekaip nepajėgia jos suprasti.
Komentaras
Kadangi „Gītopaniṣada“ daugiausiai yra grindžiama Upaniṣadų principais, visai nekeista, kad „Kaṭha Upaniṣadoje“ (1.2.7) randame tokį ketureilį:
- śravaṇayāpi bahubhir yo na labhyaḥ
- śṛṇvanto ‘pi bahavo yaṁ na vidyuḥ
- āścaryo vaktā kuśalo ‘sya labdhā
- āścaryo ‘sya jñātā kuśalānuśiṣṭaḥ
Nuostabiausia, kad atomo dydžio siela yra ir milžiniško gyvūno kūne, ir milžiniškame banjano medyje, o taip pat ir mikroskopinėse bakterijose, kurių milijonai milijardų telpa mažiausioje erdvėje. Turintys menką žinių kraitį ir neasketiški žmonės negali suvokti individualios atomo dydžio dvasinės kibirkšties stebuklo, nors jį paaiškina didžiausias autoritetas pažinimo klausimais, mokęs net Brahmą – pirmą gyvąją būtybę visatoje. Primityvus, materialistiškas dalykų esmės supratimas trukdo daugumai mūsų amžiaus žmonių įsivaizduoti, kad toji maža dalelė gali būti ir tokia didi, ir tokia maža. Žmonės sielą laiko tikrų tikriausiu stebuklu – tiek dėl jos sandaros, tiek ir dėl išorinių savybių. Materialios energijos suklaidinti žmonės taip įsitraukia į materialius reikalus, susijusius su jusliniu pasitenkinimu, kad jiems lieka labai mažai laiko aiškintis savęs pažinimo klausimus, nors akivaizdu, kad savęs nepažinus visos jų pastangos kovoje už būvį galų gale baigiasi pralaimėjimu. Ko gero jie net nenumano, kad mąstant apie sielą galima išspręsti materialių kančių problemą.
Kai kuriems žmonėms patinka klausytis apie sielą, jie gal ateina ir į paskaitas tokia tema, bendrauja su gera draugija, bet kartais dėl neišmanymo klysta – sutapatina Supersielą su atomo dydžio siela, nesuvokdami jų dydžio skirtumo. Iš tiesų sunku sutikti žmogų, kuris tobulai suvokia Supersielos ir atomo dydžio sielos padėtį, jų atitinkamas funkcijas, tarpusavio ryšį bei kitas svarbesnes ir mažiau svarbias detales. Dar sunkiau surasti tą, kuris tikrai įsisąmonino žinių apie sielą naudą ir gali sielos padėtį nusakyti skirtingais aspektais. Bet jeigu žmogus, šiaip ar taip, sugeba suprasti mokslą apie sielą, jo gyvenimas tampa sėkmingas.
Tačiau lengviausias būdas suprasti savąjį „aš“ – patikėti teiginiais, kuriuos „Bhagavad-gītoje“ išdėstė didžiausias autoritetas, Viešpats Kṛṣṇa, ir nenukrypti į kitas teorijas. Visgi, pripažinti Kṛṣṇą Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu įstengs tik tas, kuris šiame ar ankstesniuose savo gyvenimuose atliko dideles askezes ir aukas. Pažinti Kṛṣṇą tokį, koks Jis yra, galima tiktai tyro bhakto nepriežastine malone ir niekaip kitaip.