LT/BG 2.30
Tekstas 30
- देही नित्यमवध्योऽयं देहे सर्वस्य भारत ।
- तस्मात्सर्वाणि भूतानि न त्वं शोचितुमर्हसि ॥३०॥
- dehī nityam avadhyo ’yaṁ
- dehe sarvasya bhārata
- tasmāt sarvāṇi bhūtāni
- na tvaṁ śocitum arhasi
Pažodinis vertimas
dehī —materialaus kūno savininkas; nityam —amžinas; avadhyaḥ —nenužudomas; ayam —ši siela; dehe —kūne; sarvasya —kiekvieno; bhārata —o Bharatos aini; tasmāt —todėl; sarvāṇi —visų; bhūtāni —gyvųjų esybių (gimusių); na —niekada; tvam —tau; śocitum —sielvartauti; arhasi —verta.
Vertimas
O Bharatos aini, kūne esantysis – nenužudomas. Tad neverta sielotis dėl gyvųjų būtybių.
Komentaras
Viešpats užbaigia Savo pamokymų apie nekintančią dvasinę sielą skyrių. Įvairiausiais aspektais apibūdindamas nemirtingą sielą, Viešpats Kṛṣṇa argumentuotai įrodo, kad ji – amžina, o kūnas – laikinas. Todėl Arjuna, kṣatriyas, privalo nevengti savo pareigos ir nesibaiminti, kad jo senelis Bhīṣma bei mokytojas Droṇa kautynėse žus. Pasikliaujant Śrī Kṛṣṇos autoritetu reikia tikėti, kad egzistuoja skirtinga nuo materialaus kūno siela, o ne tuo, kad jos nėra, ar kad gyvybės požymiai pasireiškia tam tikrame materijos raidos etape kaip cheminių medžiagų tarpusavio sąveikos pasekmė. Nors siela ir nemirtinga, jokiu būdu negalima skatinti prievartos. Kai prievarta iš tiesų būtina (sakykime, karo atveju), ją galima naudoti tiktai Viešpačiui leidus, teisėtai, o ne pačiam įsigeidus.