LT/BG 2.37
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада
Tekstas 37
- hato vā prāpsyasi svargaṁ
- jitvā vā bhokṣyase mahīm
- tasmād uttiṣṭha kaunteya
- yuddhāya kṛta-niścayaḥ
Pažodinis vertimas
hataḥ —žuvęs; vā —arba; prāpsyasi —tu gausi; svargam —dangaus karalystę; jitvā —nugalėjęs; vā —arba; bhokṣyase —tu mėgausiesi; mahīm —pasauliu; tasmāt —todėl; uttiṣṭha —pakilk; kaunteya —o Kuntī sūnau; yuddhāya —į kovą; kṛta —pasiryžęs; niścayaḥ —užtikrintas.
Vertimas
O Kunti sūnau, arba tu žūsi mūšio lauke ir laimėsi dangaus planetas, arba nugalėsi ir džiaugsiesi žemės karalyste. Tad kelkis ir ryžtingai stok į kovą.
Komentaras
Nors Arjuna ir nebuvo tikras dėl pergalės, jis vis tiek privalėjo kovoti; net jei ir žūtų kovoje, jis pasikeltų į dangaus planetas.