LT/Prabhupada 0279 - Iš tikrųjų mes tarnaujame pinigams
Lecture on BG 7.2 -- San Francisco, September 11, 1968
Taigi šiame skyriuje aiškiai paaiškinta, kas yra aukščiausiasis garbinimo objektas. Mes garbiname. Garbiname kažką pagal savo pajėgumą. Bent jau garbiname savo bosą. Įsivaizduokite, jog aš dirbu ofise ar gamykloje, turiu garbinti bosą, turiu laikytis jo nurodymų. Taigi kiekvienas garbina. O dabar Krišna yra aukščiausias garbinimo objektas, kodėl Jis yra aukščiausias garbinimo objektas, paaiškinama šiame skyriuje. Ya svarūpaṁ sarva karaṁ ca yac ca dhiyāṁ tad ubhaya-viṣayakaṁ jñānaṁ vyaktum atra bhakti-pratijñānam. Todėl jeigu suprantame, jog egzistuoja aukščiausiasis valdovas, tuomet yra ir aukščiausiasis garbinimo objektas, tuomet mūsų gyvenimo problemos iš karto išsprendžiamos. Mes ieškome... Aną dieną pasakojau jums istoriją, jog vienas musulmonas atsidavusysis norėjo tarnauti didžiausiajam. Jis tarnavo Navabai, tuomet imperatoriui Bahshah, tuomet Haridasai, šventam žmogui, o po Haridasos jis buvo paaukštintas garbinti Krišną Vrindavane.
Taigi jis turėtų būti žingeidus ir pakankamai inteligentiškas. Mes tarnaujame. Kiekvienas tarnaujame, bent jau savo juslėms. Praktiškai kiekvienas, jeigu ir netarnauja savo bosui ar kokiam nors mokytojui, tarnauja savo juslėms. Tarkime, aš tarnauju kažkam kaip savo bosui, tačiau iš tikrųjų aš tarnauju ne šiam žmogui, o jo pinigams. Jeigu jis sako: „Rytoj turi dirbti nemokamai. Dabar gauni dvidešimt dolerių per dieną, tačiau rytojui neturiu pinigų. Turi dirbti nemokamai.“ „Ne, pone. Aš čia ateinu ne dėl to, jog tarnauju jums; aš tarnauju jūsų pinigams.“ Taigi tiesą sakant mes tarnaujame pinigams. Kodėl jūs tarnaujate pinigams? Nes su pinigų pagalba galime patenkinti savo jusles. Be pinigų negalime patenkinti savo begalinių juslių. Jeigu noriu gerti ar mėgautis tokiais ar tokiais dalykais, man reikalingi pinigai. Todėl galiausiai aš tarnauju savo juslėms.
Todėl Krišna vadinamas Govinda. Galiausiai mes norime savo juslių patenkinimo. Štai asmuo, Aukščiausiasis Dievo asmuo. Jeigu tarnausite Krišnai, jūsų juslės taps patenkintos. Todėl Jo vardas yra Govinda. Tiesą sakant, mes norime tarnauti savo juslėms, tačiau tikrosios juslės, transcendentinės juslės, yra Krišna, Govinda. Todėl bhakti, atsidavimo tarnystė, reiškia valyti jusles. Įsidarbinti tarnystėje tam, kuris yra pats tyriausias. Viešpats yra tyriausias tarp tyrųjų. Dešimtame Bhagavad Gitos skyriuje rasite, kaip Ardžuna apibūdina Krišną: Pavitraṁ paramaṁ bhavān: „Tu esi pats tyriausias.“ Taigi jeigu norite tarnauti Tyriausiojo juslėms, turime taip pat tapti tyrais. Nes be to... Būti tyram - tai būti dvasingam. Dvasinis gyvenimas reiškia tyrą, švarų gyvenimą, o materialus gyvenimas - tai užterštas gyvenimas. Visai kaip mes turime šį materialų kūną. Tai - netyras kūnas. Todėl kenčiame nuo ligų, senatvės, kenčiame dėl gimimų, kenčiame dėl mirties. Tačiau mūsų tikroje, tyroje dvasinėje formoje tokių kančių nėra. Nėra gimimų, nėra mirčių, nėra ligų ir nėra senatvės. Bhagavad Gitoje sakoma: „Nityaḥ śāśvato 'yaṁ na hanyate hanyamāne śarīre“ (BG 2.20). Nitya. Nors aš ir esu seniausias, nes keičiu savo kūną... Kaip siela esu tyras. Neturiu gimimų, mirčių, esu paprasčiausiai besikeičiantis kūnas, todėl esu seniausias. Tačiau nors ir esu seniausias, turiu naują dvasią. Visuomet esu šviežias. Tai - mano padėtis.