LT/BG 8

Revision as of 08:34, 28 June 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)



Prabhupados komentarus galite rasti paspaudę ant teksto nuorodos

Tekstas 8.1: Arjuna paklausė: O mano Viešpatie, o Aukščiausiasis Asmuo, kas yra Brahmanas? Kas yra savasis „aš“? Kas yra karminė veikla? Kas yra materiali kūrinija ir kas pusdieviai? Prašau man tai paaiškinti.

Tekstas 8.2: Kas yra aukos Viešpats ir kaip Jis gyvena kūne, o Madhusūdana? Kaip su pasiaukojimu tarnaujantys gali pažinti Tave mirties valandą?

Tekstas 8.3: Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Nesunaikinama transcendentinė gyvoji esybė vadinama Brahmanu, o amžinoji jos prigimtis – adhyātma, savuoju „aš“. Veiksmas, kuriuo gyvoji esybė lemia savo būsimus materialius kūnus, vadinamas karma, arba karmine veikla.

Tekstas 8.4: O geriausias iš įkūnytų būtybių, materiali gamta, kuri nuolat kinta, vadinama adhibhūta [materiali kūrinija]. Viešpaties visatos pavidalas, apimantis visus pusdievius, tarp jų Saulės ir Mėnulio, vadinamas adhidaiva. O Mane, Aukščiausiąjį Viešpatį, esantį kiekvienos įkūnytos būtybės širdyje kaip Supersielą, vadina adhiyajña [aukos Viešpačiu].

Tekstas 8.5: Kas savo gyvenimo pabaigoje palieka kūną atmindamas vien tik Mane, tas išsyk pereina į Mano gamtą. Tuo galima neabejoti.

Tekstas 8.6: Kokią būseną atsimins paliekantis kūną žmogus, o Kuntī sūnau, į tokią būtinai ir pateks.

Tekstas 8.7: Todėl, Arjuna, visada galvok apie Mane, kaip Kṛṣṇą, ir tuo pačiu metu kovok – vykdyk tau nurodytą pareigą. Paskyręs Man savo veiklą ir į Mane sutelkęs protą bei intelektą, tu be abejonės pasieksi Mane.

Tekstas 8.8: Kas medituoja Mane, kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, nuolatos sutelkęs protą prisimena Mane ir neišklysta iš šito kelio, tasai, o Pārtha, tikrai Mane pasieks.

Tekstas 8.9: Apie Aukščiausiąjį Viešpatį reikia mąstyti kaip apie visa žinantį, seniausią, valdovą, mažesnį už mažiausiąjį, visa ko palaikytoją, esantį aukščiau materialių sampratų, nesuvokiamą ir tą, kuris visada yra asmuo. Jis šviesus tarsi saulė ir būdamas transcendentalus yra anapus materialios gamtos.

Tekstas 8.10: Kas mirties metu sutelkia tarp antakių gyvybės orą ir yogos išgalėmis, nesiblaškančiu protu, visiškai pasiaukojęs prisimena Aukščiausiąjį Viešpatį, tas tikrai ateis pas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį.

Tekstas 8.11: Didieji išminčiai, išmanantys Vedas, tariantys oṁkarą ir atsisakę materialių potraukių, įžengia į Brahmaną. Siekiantys šio tobulumo laikosi celibato. O dabar Aš glaustai tau paaiškinsiu procesą, kuris padeda išsivaduoti.

Tekstas 8.12: Yogos būsena – tai atsiribojimas nuo juslinės veiklos. Užvėrus visus juslių vartus ir sutelkus protą širdyje, o gyvybės orą – viršugalvyje, panyrama į yogą.

Tekstas 8.13: Jeigu žmogus praktikuoja šią yogą ir taria šventą skiemenį oṁ – tobuliausią raidžių junginį, o atsiskirdamas nuo kūno galvoja apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis tikrai pasieks dvasines planetas.

Tekstas 8.14: Lengva Mane laimėti tam, kuris visada atmena Mane ir negalvoja apie nieką kitą, nes jis, o Pṛthos sūnau, be paliovos su pasiaukojimu Man tarnauja.

Tekstas 8.15: Pas Mane atėjusios didžiosios sielos, pasiaukoję Man yogai, niekada nebegrįžta į šį laikiną, kančių perpildytą pasaulį, nes jie pasiekė aukščiausią tobulumą.

Tekstas 8.16: Visos materialaus pasaulio planetos – nuo aukščiausios iki pat žemiausios – tai kančių kraštas, kur kartojasi gimimas ir mirtis. Tačiau atėję į Mano buveinę, o Kuntī sūnau, niekada daugiau nebegimsta.

Tekstas 8.17: Žmonių skaičiavimais, viena Brahmos diena trunka tūkstantį amžių. Tiek pat tęsiasi ir jo naktis.

Tekstas 8.18: Auštant Brahmos dienai, visos gyvosios esybės iš neišreikšto būvio pereina į išreikštąjį, o kai sutemsta naktis, jos vėl nugrimzta į neišreikštą būvį.

Tekstas 8.19: Kaskart iš naujo auštant Brahmos dienai atsiranda visos gyvosios esybės, o nusileidus Brahmos nakčiai, jos, bejėgės, sunaikinamos.

Tekstas 8.20: Bet yra ir kita neišreikšta gamta, ji amžina ir transcendentali šios išreikštos ir neišreikštos materijos atžvilgiu. Ji aukščiausia ir niekad nesunaikinama. Kai viskas šiame pasaulyje sunaikinama, toji dalis išlieka kaip buvus.

Tekstas 8.21: Tai, ką vedāntistai apibūdina kaip neišreikštą ir nenykstantį, kas vadinama aukščiausiuoju tikslu, kurį pasiekus niekada negrįžtama atgalios, yra Mano aukščiausioji buveinė.

Tekstas 8.22: Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, už kurį nieko nėra aukštesnio, galima pasiekti tik per besąlygišką pasiaukojimą. Nors Jis ir neapleidžia Savo buveinės, Jis persmelkia viską ir viskas glūdi Jame.

Tekstas 8.23: O geriausias iš Bhāratų, dabar Aš tau paaiškinsiu apie skirtingus laikotarpius, kurių metu iš šito pasaulio išėjęs yogas grįžta atgal arba nebegrįžta.

Tekstas 8.24: Pažinusieji Aukščiausiąjį Brahmaną pasiekia Jį išeidami iš pasaulio viešpataujant ugnies dievui, šviesoje, palankiu dienos metu, kai mėnulis pilnėja, arba per tuos šešetą mėnesių, kai saulė krypsta į šiaurę.

Tekstas 8.25: Mistikas, išeinantis iš pasaulio migloje, naktį, kai mėnulis dyla, ar per tuos šešis mėnesius, kai saulė krypsta į pietus, pasiekia Mėnulio planetą, tačiau ir vėl grįžta atgal.

Tekstas 8.26: Vedų nuomone iš šio pasaulio išeinama dviem keliais – šviesoje arba tamsoje. Kas iškeliauja šviesoje, tas negrįžta, o išėjęs tamsoje – grįžta.

Tekstas 8.27: Nors bhaktai ir žino šiuos du kelius, o Arjuna, jie nesiblaško. Todėl visada tebūna tvirtas tavo pasiaukojimas.

Tekstas 8.28: Kas stoja į pasiaukojimo tarnystės kelią, nepraranda rezultatų, kurie gaunami studijuojant Vedas, atnašaujant aukas, atliekant askezes, teikiant labdarą ar užsiimant filosofine bei karmine veikla. Vien tiktai su pasiaukojimu tarnaudamas, jis pasiekia viską, ką teikia šie keliai ir galiausiai eina į aukščiausią amžinąją buveinę.