LT/Prabhupada 0239 - Suprasti Krišną reikalingos ypatingos juslės

Revision as of 13:13, 2 October 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)


Lecture on BG 2.3 -- London, August 4, 1973

Taigi ši užuojauta yra tarsi Ardžunos užuojauta. Užuojauta, valstybė užjaučia žudiką ir nenužudo jo. Tai - Ardžuna. Tai „hṛdaya-daurbalyam“. Tai - ne pareiga. Žmogus turi atlikti jam aukštesnio autoriteto suteiktą pareigą labai griežtai, be jokių svarstymų. Tokia užuojauta - tai širdies silpnumas. Paprastas žmogus to nesupras. Todėl tam, kad suprastų Krišną, žmogui reikalingos specialios juslės, ne paprastos juslės. Ar specialios juslės reiškia, jog turite išsilupti savo akis ir įsidėti kitas? Ne. Turite jas valyti. „Tat-paratvena nirmalam“ (CC Madhya 19.170). Jeigu turite akių ligą, naudojate vaistus, kai akys prašviesėja, vėl viską galite aiškiai matyti. Panašiai ir su šiais bukais jausmais - per juos negalite suprasti, kas yra Krišna. „Sevonmukhe hi jihvādau svayam eva sphuraty adaḥ“ (Brs. 1.2.234). Jeigu „Śrī Kṛṣṇa's nāmādau“, Krišnos vardas, forma, savybės ir t.t., negali būti suvokiamos per šiuos bukus jausmus, tuomet kaip tai gali būti padaryta? „Sevonmukhe hi jihvādau.“ Ir vėl jihvādau, pradedama nuo liežuvio, liežuvio kontrolės. Tik pasižiūrėkite, tai - labai savotiška, jog „jūs turite suprasti Krišną per liežuvio kontrolę.“ Tai - kažkas nuostabaus. Kaip tai gali būti? Turiu kontroliuoti savo liežuvį, kad suprasčiau Krišną? Šastrose nurodoma: „Sevonmukhe hi jihvādau“. Jihvā reiškia „liežuvis“. Tam, kad matytumėte ir suprastumėte Krišną, visų pirma turite sukontroliuoti liežuvį. Todėl mes sakome - nevalgykite mėsos, nevartokite alkoholinių gėrimų. Nes tai - liežuvio kontrolė. Liežuvis - stipriausias priešas, kai yra juslė, iškrypusi juslė. Šie neišmanėliai sako: „Ne, jūs galite valgyti viską, ką norite. Tai neturi nieko bendro su religija.“ Tačiau Vedinėse šastrose sakoma: „Jūs, neišmanėliai, visų pirma sukontroliuokite savo liežuvį. Tuomet galėsite suprasti, kas yra Dievas.“ Tai vadinama tobulais Vediniais įsakymais. Jeigu kontroliuojate liežuvį, jūs kontroliuojate savo pilvą, tuomet kontroliuojate ir genitalijas. Rupa Gosvamis nurodė:

vāco-vegaṁ manaso krodha-vegam
jihvāvegam udaropastha-vegam
etān vegān yo viṣaheta dhīraḥ
sarvām apīmāṁ sa pṛthiviṁ sa śiṣyāt.
(NOI 1)

Tai yra nurodymas, jog kiekvienas, kuris sugeba kontroliuoti liežuvį, kontroliuoti protą, pyktį, kontroliuoti pilvą ir genitalijas - jeigu yra šešios kontrolės rūšys, jis tinkamas tapti dvasiniu mokytoju; iš viso pasaulio jis gali priimti mokinius. Jeigu negalite kontroliuoti savo liežuvio, negalite kontroliuoti savo pykčio, kontroliuoti protinių darinių, tuomet kaip jūs galite tapti dvasiniu mokytoju? Tai neįmanoma. „Pṛthiviṁ sa śiṣyāt.“ Tai vadinama gosvamiu, gosvamis arba svamis, juslių suvaldytojas. Šešių rūšių kontrolės meistras.

Taigi visa ko pradžia - jihvā. Sevonmukhe hi jihvādau svayam eva sphuraty adaḥ [Brs . 1.2.234]. „Sevā.“ Liežuvis gali būti įtraukiamas į tarnystę Viešpačiui. Kaip? Jūs giedate Harė Krišna, visuomet šlovinate. „Vācāṁsi vaikuṇṭha-guṇānuvarṇane.“ Vācāṁsi reiškia „kalbėjimas“. Kalbėjimas - tai liežuvio reikalas, ragavimas taip pat. Įtraukite savo liežuvį į tarnystę Dievui šlovindami jį. Duokite įžadą, jog „kad ir kada aš kalbėčiau, turėčiau kalbėti paprastai, šlovindamas Krišną, ne daugiau.“ Tai - liežuvio kontrolė. Jeigu savo liežuviui neleisite kalbėti jokių nesąmonių, „grāmya-kathā“.. Kartais susėdame kartu ir kalbame visiškas nesąmones. Tai turėtų būti kontroliuojama. „Dabar įtraukiau savo liežuvį į tarnystę Viešpačiui, todėl mes neturėtume kalbėti apie nieką, kas skirta patenkinti juslėms.“ Tai - liežuvio kontrolė. „Negaliu valgyti nieko, kas nepaaukota Krišnai.“ Tai - liežuvio kontrolė. Taigi tai - mažos technikos, turinčios didelę vertę, šis asketizmas pamalonins Krišną ir Jis atsiskleis. Jūs negalite suprasti. Negalite matyti Krišnos. Jūs negalite įsakyti Krišnai: „Krišna, prašau ateik, šokdamas su fleita. Aš turėčiau Tave pamatyti.“ Tai - įsakymas. Krišnai jūsų įsakymai netaikomi. Todėl Čaitanja Mahaprabhu suteikia mums nurodymus: „Aśliṣya vā pāda-ratāṁ pinastu māṁ marma-hatāṁ karotu vā adarśanam“ (CC Antya 20.47).