LT/Prabhupada 0511 - Tikrasis badas - tai sielos badas. Siela negauna dvasinio maisto: Difference between revisions

Latest revision as of 13:58, 2 October 2018

Ankstesnis puslapis - video 0510

Sekantis puslapis - video 0512

Lecture on BG 2.25 -- London, August 28, 1973

Taigi, kiekvienas kuris priima šį materialų kūną kaip labai svarbų... Visai kaip praeitą dieną, kažkokie niekšai atėjo. Jie labai troško matinti šį kūną. Tie, kurie badauja, badas... Badas pagal kūnišką gyvenimo koncepciją. Tačiau yra dvasinis badas. Tuo mes nesirūpiname. Gali būti materialus badas, bet iš tiesų tai nėra problema, nes yra pakankamas aprūpinimas šio kūno palaikymui. Tikrasis badas yra sielos badas. Siela negauna dvasinio maisto. Čia, šiame susitikime, jis yra skirtas duoti badaujančiai dvasinei sielai. Ir kai tik jūs gaunate dvasinio maisto, tuomet mes tampame laimingi. Tokia yra situacija. Yayātmā suprasīdati. Tol kol negausite dvasinio maisto, tol negalės būti tikros sielos pasitenkinimo. Tas pats pavyzdys su paukščiu, kuris yra narvelyje. Jeigu jūs paprasčiausiai labai puikiai valysite narvą, apdengsite ir nudažysite jį, bet paukštis esantis narvelyje verks, badaus, kokia tai civilizacija? Panašiai mes, dvasinės sielos, esame įkalinti šiame kūne, taigi mūsų natūralus troškimas yra išsivaduoti iš šio įkalinimo. Taip kaip paukštis stengiasi gauti laisvę nuo narvo. Panašiai, mes taip pat esame nelaimingi įkalinti narve. Vakar mes išmokome iš Bhagavad-gītos, kad sielos padėtis yra sarva-gataḥ. Siela gali eiti bet kur. Taip yra, ji turi laisvę. Tie, kurie dėka mistinės galios yra dvasiškai pažengę, jie taip pat gali judėti ten kur nori. Aṇimā, laghimā siddhi. Dar dabar Indijoje yra yogų, kurie ankstų rytą nusimaudo keturiose dhāmose: Hardwar, Jagannātha Purī, Rāmeśvaram ir Dvārakā. Vis dar yra yogų. Per vieną valandą jie nusimaudo keturiose vietose. Sarva-gataḥ, greitis. Jie sėdi vienoje vietoje ir yogos procesu per kelias minutes jie atsikels ir pasiners čia, į šį vandenį. Sakykim jūs pasineriate Londone, Temzės upėje. O kuomet išneriate, jūs pamatote Kalkutos Gangą. Yra tokių yogos procesų. Sarva-gataḥ. Taigi, dvasinė siela turi tokia laisvę, sarva-gataḥ, ji gali eiti kur tik panori. Bet ši kliūtis yra šis kūnas, kuris apriboja mūsų laisvę. Taigi, jeigu jūs išsivaduosite iš šio materialaus kūno ir būsite dvasiniame kūne... Visai kaip Nārada Munis, jis gali judėti bet kur, jis juda, jo užsiėmimas yra judėti. Kartais jis eina į Vaikuṇṭhaloka, o kartais jis ateina į šią materialią loką. Jis turi dvasinį kūną, jis laisvas judėti bet kur, kosmonautas. Jie bando keliauti į kosmosą su mašinomis. Nėra būtinybės mašinai. Yantrārūḍhāni māyayā (BG 18.61). Mašina yra padaryta iš māyos. Tačiau jūs turite savo paties galią. Ji yra labai greita. Taigi, tai turi būti pažymėta. Todėl turėtumėte būti labai atsargūs bandydami ištraukti sielą iš šio materialaus kūno įkalinimo. Tai turėtų būti mūsų svarbiausiu reikalu. Bet tie, kurie paprasčiausiai susirūpinę šiuo kūnu, jie niekuo negeresni už gyvulius, karves ar asilus. Sa eva go-kharaḥ (SB 10.84.13).

@@ Line 6: / Line 6: @@
 [[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]]
 <!-- END CATEGORY LIST -->
+<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE -->
+{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0510 - Moderni civilizacija neturi žinių apie sielą|0510|LT/Prabhupada 0512 - Tie, kurie atsidavė materialiai gamtai, kentės|0512}}
+<!-- END NAVIGATION BAR -->
 <!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
 <div class="center">
@@ Line 14: / Line 17: @@
 <!-- BEGIN VIDEO LINK -->
-{{youtube_right|0qAeK1HF9Qk|Tikrasis badas - tai sielos badas. Siela negauna dvasinio maisto<br/ >- Prabhupada 0511}}
+{{youtube_right|U9MKCgZUzvs|Tikrasis badas - tai sielos badas. Siela negauna dvasinio maisto<br/ >- Prabhupada 0511}}
 <!-- END VIDEO LINK -->
 <!-- BEGIN AUDIO LINK -->
-<mp3player>http://vaniquotes.org/w/images/730828BG.LON_clip2.mp3</mp3player>
+<mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/730828BG.LON_clip2.mp3</mp3player>
 <!-- END AUDIO LINK -->
@@ Line 26: / Line 29: @@
 <!-- BEGIN TRANSLATED TEXT -->
-Taigi, kiekvienas kuris priima šį materialų kūną kaip labai svarbų... Visai kaip praeitą dieną, kažkokie niekšai atėjo. Jie labai troško matinti šį kūną. Tie, kurie badauja, badas... Badas pagal kūnišką gyvenimo koncepciją. Tačiau yra dvasinis badas. Tuo mes nesirūpiname. Gali būti materialus badas, bet iš tiesų tai nėra problema, nes yra pakankamas aprūpinimas šio kūno palaikymui. Tikrasis badas yra sielos badas. Siela negauna dvasinio maisto. Čia, šiame susitikime, jis yra skirtas duoti badaujančiai dvasinei sielai. Ir kai tik jūs gaunate dvasinio maisto, tuomet mes tampame laimingi. Tokia yra situacija. Yayātmā suprasīdati. Tol kol negausite dvasinio maisto, tol negalės būti tikros sielos pasitenkinimo. Tas pats pavyzdys su paukščiu, kuris yra narvelyje. Jeigu jūs paprasčiausiai labai puikiai valysite narvą, apdengsite ir nudažysite jį, bet paukštis esantis narvelyje verks, badaus, kokia tai civilizacija? Panašiai mes, dvasinės sielos, esame įkalinti šiame kūne, taigi mūsų natūralus troškimas yra išsivaduoti iš šio įkalinimo. Taip kaip paukštis stengiasi gauti laisvę nuo narvo. Panašiai, mes taip pat esame nelaimingi įkalinti narve. Vakar mes išmokome iš Bhagavad-gītos, kad sielos padėtis yra sarva-gataḥ. Siela gali eiti bet kur. Taip yra, ji turi laisvę. Tie, kurie dėka mistinės galios yra dvasiškai pažengę, jie taip pat gali judėti ten kur nori. Aṇimā, laghimā siddhi. Dar dabar Indijoje yra yogų, kurie ankstų rytą nusimaudo keturiose dhāmose: Hardwar, Jagannātha Purī, Rāmeśvaram ir Dvārakā. Vis dar yra yogų. Per vieną valandą jie nusimaudo keturiose vietose. Sarva-gataḥ, greitis. Jie sėdi vienoje vietoje ir yogos procesu per kelias minutes jie atsikels ir pasiners čia, į šį vandenį. Sakykim jūs pasineriate Londone, Temzės upėje. O kuomet išneriate, jūs pamatote Kalkutos Gangą. Yra tokių yogos procesų. Sarva-gataḥ. Taigi, dvasinė siela turi tokia laisvę, sarva-gataḥ, ji gali eiti kur tik panori. Bet ši kliūtis yra šis kūnas, kuris apriboja mūsų laisvę. Taigi, jeigu jūs išsivaduosite iš šio materialaus kūno ir būsite dvasiniame kūne... Visai kaip Nārada Munis, jis gali judėti bet kur, jis juda, jo užsiėmimas yra judėti. Kartais jis eina į Vaikuṇṭhaloka, o kartais jis ateina į šią materialią loką. Jis turi dvasinį kūną, jis laisvas judėti bet kur, kosmonautas. Jie bando keliauti į kosmosą su mašinomis. Nėra būtinybės mašinai. Yantrārūḍhāni māyayā ([[Vanisource:BG 18.61|BG 18.61]]). Mašina yra padaryta iš māyos. Tačiau jūs turite savo paties galią. Ji yra labai greita. Taigi, tai turi būti pažymėta. Todėl turėtumėte būti labai atsargūs bandydami ištraukti sielą iš šio materialaus kūno įkalinimo. Tai turėtų būti mūsų svarbiausiu reikalu. Bet tie, kurie paprasčiausiai susirūpinę šiuo kūnu, jie niekuo negeresni už gyvulius, karves ar asilus. Sa eva go-kharaḥ ([[Vanisource:SB 10.84.13|SB 10.84.13]]).
+Taigi, kiekvienas kuris priima šį materialų kūną kaip labai svarbų... Visai kaip praeitą dieną, kažkokie niekšai atėjo. Jie labai troško matinti šį kūną. Tie, kurie badauja, badas... Badas pagal kūnišką gyvenimo koncepciją. Tačiau yra dvasinis badas. Tuo mes nesirūpiname. Gali būti materialus badas, bet iš tiesų tai nėra problema, nes yra pakankamas aprūpinimas šio kūno palaikymui. Tikrasis badas yra sielos badas. Siela negauna dvasinio maisto. Čia, šiame susitikime, jis yra skirtas duoti badaujančiai dvasinei sielai. Ir kai tik jūs gaunate dvasinio maisto, tuomet mes tampame laimingi. Tokia yra situacija. Yayātmā suprasīdati. Tol kol negausite dvasinio maisto, tol negalės būti tikros sielos pasitenkinimo. Tas pats pavyzdys su paukščiu, kuris yra narvelyje. Jeigu jūs paprasčiausiai labai puikiai valysite narvą, apdengsite ir nudažysite jį, bet paukštis esantis narvelyje verks, badaus, kokia tai civilizacija? Panašiai mes, dvasinės sielos, esame įkalinti šiame kūne, taigi mūsų natūralus troškimas yra išsivaduoti iš šio įkalinimo. Taip kaip paukštis stengiasi gauti laisvę nuo narvo. Panašiai, mes taip pat esame nelaimingi įkalinti narve. Vakar mes išmokome iš Bhagavad-gītos, kad sielos padėtis yra sarva-gataḥ. Siela gali eiti bet kur. Taip yra, ji turi laisvę. Tie, kurie dėka mistinės galios yra dvasiškai pažengę, jie taip pat gali judėti ten kur nori. Aṇimā, laghimā siddhi. Dar dabar Indijoje yra yogų, kurie ankstų rytą nusimaudo keturiose dhāmose: Hardwar, Jagannātha Purī, Rāmeśvaram ir Dvārakā. Vis dar yra yogų. Per vieną valandą jie nusimaudo keturiose vietose. Sarva-gataḥ, greitis. Jie sėdi vienoje vietoje ir yogos procesu per kelias minutes jie atsikels ir pasiners čia, į šį vandenį. Sakykim jūs pasineriate Londone, Temzės upėje. O kuomet išneriate, jūs pamatote Kalkutos Gangą. Yra tokių yogos procesų. Sarva-gataḥ. Taigi, dvasinė siela turi tokia laisvę, sarva-gataḥ, ji gali eiti kur tik panori. Bet ši kliūtis yra šis kūnas, kuris apriboja mūsų laisvę. Taigi, jeigu jūs išsivaduosite iš šio materialaus kūno ir būsite dvasiniame kūne... Visai kaip Nārada Munis, jis gali judėti bet kur, jis juda, jo užsiėmimas yra judėti. Kartais jis eina į Vaikuṇṭhaloka, o kartais jis ateina į šią materialią loką. Jis turi dvasinį kūną, jis laisvas judėti bet kur, kosmonautas. Jie bando keliauti į kosmosą su mašinomis. Nėra būtinybės mašinai. Yantrārūḍhāni māyayā ([[LT/BG 18.61|BG 18.61]]). Mašina yra padaryta iš māyos. Tačiau jūs turite savo paties galią. Ji yra labai greita. Taigi, tai turi būti pažymėta. Todėl turėtumėte būti labai atsargūs bandydami ištraukti sielą iš šio materialaus kūno įkalinimo. Tai turėtų būti mūsų svarbiausiu reikalu. Bet tie, kurie paprasčiausiai susirūpinę šiuo kūnu, jie niekuo negeresni už gyvulius, karves ar asilus. Sa eva go-kharaḥ ([[Vanisource:SB 10.84.13|SB 10.84.13]]).
 <!-- END TRANSLATED TEXT -->