LT/BG 2.52
Tekstas 52
- यदा ते मोहकलिलं बुद्धिर्व्यतितरिष्यति ।
- तदा गन्तासि निर्वेदं श्रोतव्यस्य श्रुतस्य च ॥५२॥
- yadā te moha-kalilaṁ
- buddhir vyatitariṣyati
- tadā gantāsi nirvedaṁ
- śrotavyasya śrutasya ca
Pažodinis vertimas
yadā — kai; te — tavo; moha — iliuzijos; kalilam — miško tankmę; buddhiḥ — transcendentinė tarnystė, pasitelkus intelektą; vyatitariṣyati — pranoks; tadā — tada; gantā asi — tu tapsi; nirvedam — abejingu; śrotavyasya — tam, ką turi išgirsti; śrutasya — tam, ką jau išgirdai; ca — taip pat.
Vertimas
Kai tavo intelektas išsigaus iš iliuzijos tankynės, tapsi abejingu ir tam, ką jau girdėjai, ir tam, ką dar išgirsi.
Komentaras
Didžiųjų Viešpaties bhaktų gyvenimo pavyzdys rodo, kad per pasiaukojimo Viešpačiui tarnystę jie tampa abejingi Vedų ritualams. Kai žmogus iš tikrųjų suvokia Kṛṣṇą, savo ryšį su Kṛṣṇa, jis natūraliai visiškai nustoja domėtis apeigomis, kurios siejasi su karmine veikla, net jeigu jis yra patyręs brahmanas. Śrī Mādhavedra Puris, didis bhaktas ir ācārya, bhaktų sekos atstovas, sako:
- sandhyā-vandana bhadram astu
- bhavati bhoḥ snāna tubhyaṁ namo
- bho devāḥ pitaraś ca tarpaṇa-
- vidhau nāhaṁ kṣamaḥ kṣamyatām
- yatra kvāpi niṣadya yādava-
- kalottamasya kaṁsa-dviṣaḥ
- smāraṁ smāram aghaṁ harāmi
- tad alaṁ manye kim anyena me
„Būkit pagarbintos mano maldos, kurias kalbu triskart per dieną. Būki pagarbintas, o apsiplovime. O pusdieviai! O protėviai! Atleiskite man už tai, kad nesugebu išreikšti jums pagarbos. Kur dabar būčiau, visur atsimenu didįjį Yadu dinastijos ainį [Kṛṣṇą], Kaṁsos priešą, ir taip atsikratau nuodėmių naštos. Manau, kad man to pakanka.“
Vedų ritualai ir apeigos privalomi neofitams. Tai įvairios maldos, kalbamos triskart per dieną, apsiplovimas ankstų rytą, nusilenkimas protėviams etc. Tačiau žmogus, visiškai pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę ir su transcendentine meile tarnaujantis Viešpačiui, tampa abejingas minėtiems reguliatyviesiems principams, nes jis jau pasiekė tobulumą. Jeigu tarnaujantis Aukščiausiajam Viešpačiui Kṛṣṇai žmogus pasiekia pažinimo lygmenį, jis nebeprivalo atlikti įvairių askezių ir atnašauti aukų, kurias rekomenduoja apreikštieji raštai. Jeigu žmogus nesuvokia, kad Vedų tikslas – pasiekti Kṛṣṇą, ir tiktai atlieka apeigas etc., jis tuščiai švaisto laiką tokiai veiklai. Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės pakyla virš śabda-brahmos, t.y Vedų ir Upaniṣadų nurodymų.