LT/Prabhupada 0177 - Krišnos sąmonė - tai amžinas faktas
Lecture on SB 1.15.28 -- Los Angeles, December 6, 1973
Tai mes turime šį intymų santykį. Kai prieiname poziciją, kurioje suprantame savo intymų santykį su Dievu, Krišna, tai vadinama „svarupa-siddhi“, „svarupa-siddhi“. „Svarupa-siddhi“ reiškia tobulumo realizavimą, svarupa-siddhi. Taigi čia Suta Gosvamis sako: „Sauhardena gadhena, santa.“ Jeigu žmogus sutinka savo seną draugą, jie abu labai džiaugiasi. Taip pat jeigu tėvas sutinka savo dingusį vaiką, jis labai apsidžiaugia, ir vaikas taip pat apsidžiaugia. Kuriam laikui išsiskyrę vyras su žmona ir vėl susitinka - jie taip pat labai patenkinti. Tai gan natūralu. Mokytojas ir tarnas po daugybės metų susitinka, jie taip pat labai džiaugiasi. Taigi mes turime santykį su Krišna tokia gausybe įvairių būdų, santa, dasya, sakhya, vatsalya, madhurya. „Santa“ reiškia neutraliai, paprasčiausiai suprasti Aukščiausiąjį. „Dasya“ - žingsnis į priekį. Lyg sakytume: „Dievas yra didis“. „Santa“ - įvertinti Dievo didybę. Tačiau tame nėra jokių veiksmų. Kai jūs žengiate žingsnį pirmyn, suvokiate, jog „Dievas yra didis“. Aš tarnauju visuomenei, draugystėms, meilei, katėms, šunims, ir daugybei kitų būtybių, kurias myliu. Kodėl man nepamilus didžiausiojo iš jų? - tai yra „dasya“. Paprasčiausiai suvokti, jog Dievas yra didis, taip pat yra labai gerai. Tačiau kai savanoriškai žengiate pirmyn klausdami: „Kodėl gi nepradėjus tarnauti didžiausiajam?“ Taip ir paprastose kasdienėse tarnybose, tie, kurie tarnauja tam tikrais būdais, nori nuo žemesnės tarnybos pakilti į aukštesnę. Tarnyba jau egzistuoja. Tačiau tarnyba laikoma aukštesne, jei kas nors gauna tarnybą valdžioje. Žmogui atrodo, jog tai labai šaunu. Taip pat kai mes tarnaujame ir trokštame tarnauti didžiausiajam, tai atneš mums taikų gyvenimą. Tai yra santa ir dasya.
Tarnystė su draugyste kartu. Tarnystė, mokytojas ir tarnas, tačiau kai judviejų santykis tampa artimas, tai yra draugystė. Esu tai matęs Kalkutoje. Dr. Bose ir jo vairuotojas buvo geriausi draugai. Kai tik įsėsdavo į automobilį, jis vairuotojui išdėstydavo visas savo mintis. Taigi vairuotojas tapo jo artimu draugu. Visi pokalbiai su vairuotoju - asmeniški. Taip nutinka. Jei tarnas tampa labai konfidencialus, mokytojas atskleidžia savo protą. Jis jam sako, ką daryti. Tai yra draugystės platforma. Toliau draugystė vystosi. Visai kaip santykis tarp tėvo ir sūnaus, motinos ir sūnaus. Tai yra vadinama „vatsalya“, santuokinė meilė. Su Krišna esame susiję šiuo ir kitais būdais. Per garbinimą, tarnystę, draugystę, per tėvišką prieraišumą arba per santuokinę meilę. Turime tai atgaivinti. Kai tik galite atgaivinti nors vieną iš jų, artimumą, tuomet mes tampame laimingi, nes tai yra amžina. Tas pats pavyzdys - pirštas, kai yra atskirtas nuo delno, jis nėra laimingas. Kai prijungiamas atgal prie delno, jis tampa laimingas. Taip pat mes turime savo amžiną santykį su Krišna. Dabar esame atskirti, tačiau kai tik vėl susijungsime su Juo, tapsime „yenatma suprasidati“.
Todėl Krišnos sąmonės judėjimas yra naudingas kiekvienam. Tiesiog pabandykite atgaivinti savo originalią sąmonę. Tai jau yra čia, nitya-siddha krsna-bhakti. Mūsų Krišnos sąmonė amžinai yra faktas. Jūs, Europos ir Amerikos vaikinai ir merginos, prieš tris ar keturis metus nežinojote, kas yra Krišna. Kodėl dabar taip prisirišote prie Krišnos? Kodėl? Jei nebūtumėte prisirišę prie Krišnos, negalėtumėte aukoti savo vertingo laiko garbindami Krišnos didybę šioje šventykloje. Jūs išvystėte meilę Krišnai. Juk niekas nėra toks kvailas, kad švaistytų savo laiką. Kaip tai galėtų būti įmanoma? Kažkas gali sakyti, jog Krišna - indas, Krišna yra induistas. Tuomet kodėl krikščionys taip domisi? Ar jie induistai? Ne. Krišna nėra nei induistas, nei musulmonas, nei krikščionis. Krišna yra Krišna. Ir jūs esate neatsiejama Krišnos dalis. Šios sąvokos - „aš esu induistas“, „aš esu musulmonas“, „aš esu krikščionis“, „aš esu amerikietis“, „aš esu indas“ - tai viso labo pavadinimai. Iš tiesų aš esu dvasinė siela, aham brahmasmi. O Krišna yra Aukščiausiasis Brahmanas, „Param brahma param dhama pavitram paramam bhavan“ (BG 10.12).
Mes turime artimą, intymų santykį su Krišna. Tai - amžinas faktas. Paprasčiausiai turime jį atgaivinti. „Sravanadi-suddha-citte karaye udaya.“ Turime kurti. Visaip kaip jaunam vyrui patinka mylėti jauną moterį, o jaunai moteriai - mylėti jauną vyrą. Tai yra natūralu. Natūralu. Tačiau kai jie kartu susitinka, tai yra atgaivinama. Tai nėra kažkas naujo, naujas nustatymas. Tai jau egzistuoja. Tačiau atsitiktinai ar kitu būdu, kai tarp jų įvyksta kontaktas, polinkis mylėti padidėja. Meilė padidėja. Taigi mūsų santykis su Krišna yra natūralus. Jis nėra nenatūralus. Nitya-siddha. Nitya-siddha reiškia, jog tai - amžinas faktas. Paprasčiausiai jis yra uždengtas. Jis - uždengtas, ir ši uždanga turėtų būti nuimta. Tuomet mes kaipmat natūraliu būdu atsidursime santykyje su Krišna. Tai - Krišnos sąmonės tobulumas.