LT/Prabhupada 0230 - Pagal Vedinę civilizaciją yra keturi visuomenės skyriai
Lecture on BG 2.1-5 -- Germany, June 16, 1974
Taigi tai buvo diskusija tarp Ardžunos ir Krišnos Kurukšetros mūšio lauke. Diskusija buvo apie tai, jog, nors kova ir buvo paskelbta, Ardžuna, supratęs, jog priešų pusėje kausis jo giminaičiai, sudvejojo - kaip jis galėtų juos užmušti? Krišna pasakė: „Kiekvienas privalo atlikti jam nustatytas pareigas, nepaisydamas į asmeninių netekčių ar kažko įgijimo.“ Vedinėje civilizacijoje išskiriamos keturios visuomenės grupės. Visame pasaulyje yra tokie patys padalijimai, tai labai natūralu. Tai galime suvokti ir tyrinėdami savo kūną - yra galva, ranka, pilvas, koja, panašiai ir visuomenėje turi būti grupė žmonių, kurie būtų laikomi smegenimis, kitą žmonių klasė saugotų visuomenę nuo pavojų, dar kita klasė būtų maistinių grūdų auginimo ekspertai, gintų karves ir užsiimtų prekyba. Likusioji žmonių dalis, kurie negali nei dirbti kaip smegenys, nei saugoti nuo pavojų, nei užsiimti maistinių grūdų auginimu ar karvių apsauga, jie vadinami šudromis. Jei norite, kad kūnas būtų išbaigtas, negalite išvengti smegenų skyriaus, rankų skyriaus, pilvo skyriaus ir vaikščiojimo ar darbo skyriaus.
Taigi Ardžuna priklausė grupei žmonių, kuriems buvo skirta saugoti visuomenę. Kai Ardžuna vis labiau dvejojo, ar kovoti, tuo metu Krišna jam pasakė: „Kovoti - tai tavo pareiga.“ Bendrąja prasme žudymas - labai blogas dalykas, tačiau kuomet yra priešas, agresorius, tuomet nužudyti agresorių nėra nuodėmė. Kurukšetros mūšio lauke priešininkų pusė tapo Ardžunos pusės agresoriais. Taip yra parašyta Bhagavad Gitoje. Tikrasis jos tikslas - tai duoti Ardžunai nurodymus apie dvasinį supratimą.
Dvasinis supratimas visų pirma reiškia žinoti, kas yra dvasia. Jeigu nežinote, kas yra dvasia, tuomet kur yra dvasinis žinojimas? Žmonės yra pernelyg apsėsti savo kūnais. Tai vadinama materializmu. Tačiau kai suprantate, kas yra dvasia, jūs atitinkamai veikiate, tai vadinama dvasingumu. Taigi Ardžuna dvejojo, ar kovoti su priešų puse, kadangi su jais jį siejo kūniški santykiai. Tarp Ardžunos ir Krišnos vyko diskusija, tačiau tai buvo draugiška diskusija. Todėl kai Ardžuna suprato, jog paprasčiausiai draugiška diskusija problemos neišspręs, jis tapo Krišnos mokiniu. Ardžuna atsidavė Krišnai: „śiṣyas te 'ham śādhi māṁ prapannam“. (BG 2.7) „Mano brangus Krišna, iki šiol kalbėjomės kaip draugai. Dabar aš tampu Tavo nuolatiniu mokiniu. Malonėk pamokyti mane. Ką turėčiau daryti?“ Kai pasikeitė jų padėtis, Krišna pataria Ardžunai, „śrī-bhagavān uvāca.“ Taigi, čia pasakyta... Kas sako Ardžunai? Autorius arba tas, kuris užrašė Bhagavad Gitą... Bhagavad Gitą padiktavo Krišna. Tai buvo diskusija tarp Krišnos ir Ardžunos, o ją užrašė Vasudeva, vėliau ji tapo knyga. Taip, kaip mes kalbame dabar, ji buvo užrašyta, o tuomet publikuota kaip knyga. Todėl šioje knygoje rašoma: „Bhagavān uvāca.“ Vasudeva yra rašytojas. Jis nesako: „Aš kalbu“. Jis sako: „Bhagavān uvāca“, o tai reiškia: „Aukščiausiasis Dievo asmuo pasakė.“