LT/Prabhupada 0269 - Niekšų interpretacijomis negalėsite suprasti Bhagavad-gitos
Lecture on BG 2.10 -- London, August 16, 1973
Taigi pasistenkite suprasti Krišną kaip Hršikešą. Taigi Hršikeša, Krišna, pradėjo juoktis: „Jis - Mano draugas, nuolatinis bičiulis, ir štai tokia silpnybė. Visų pirma jis taip entuziastingai prašė Manęs pasiimti jo karietą, „senayor ubhayor madhye.“ O dabar „viṣīdantan“, dabar jis raudoja.“ Taigi... Visi mes būname tokiais kvailiais. Ardžuna nėra kvailys. Jis apibūdinamas kaip Gudakeša. Kaip jis gali būti kvailys? Tačiau jis atlieka kvailio vaidmenį. Jeigu neatliktų šio vaidmens, kaip Bhagavad Gita „išeitų“ iš Krišnos burnos? Kadangi jis - atsidavusysis, jis tobulai atlieka savo vaidmenį, kai Krišna duoda nurodymus. Taigi tobulas mokytojas ir tobulas mokinys Ardžuna. Turime mokytis iš jų. Mūsų padėtis... Ardžuna atstovauja paprastam žmogui kaip mes, o Krišna - tai Hršikeša, duodantis Savo tobulus patarimus. Jeigu skaitome Bhagavad Gitą dvasioje, kai bandome suprasti Ardžuną, tobulą mokinį, ir jeigu priimame Krišnos, tobulo mokytojo, patarimus ir nurodymus, tuomet galime žinoti, jog supratome Bhagavad Gitą. Tačiau per mentalines spekuliacijas, neišmanėliškas interpretacijas ar demonstruodami savo išprusimą jūs negalite suprasti Bhagavad Gitos. Tai neįmanoma. Tik per paklusimą. Todėl Bhagavad Gitoje pasakyta: „Tad viddhi praṇipātena paripraśnena sevayā“ (BG 4.34). Turime pasiduoti kaip Ardžuna, jis pasidavė. Śiṣyas te 'haṁ śādhi māṁ prapannam. (BG 2.7) „Aš atsiduodu Tau. Tampu Tavo mokiniu.“ Tapti mokiniu reiškia atsiduoti, savanoriškai priimant dvasinio mokytojo nurodymus, patarimus ir įsakymus. Taigi Ardžuna tai priėmė. Nors jis ir sako: na yotsye, („Krišna, aš nesikausiu“). Tačiau kai mokytojas viską paaiškins, jis kausis. Mokytojo nurodymas. Nusiteikimas nekovoti skirtas asmeniniam juslių patenkinimui. O kovoti, nors ir neturi tam jokio troškimo, yra mokytojo patenkinimas. Tai - Bhagavad Gitos esmė.
Taigi Krišna regėjo Ardžuną raudojantį, viṣīdantam, labai prisirišusį ir sakantį, jog jis nepasiruošęs atlikti savo pareigą. Todėl kitoje eilutėje Jis sako: „Aśocyān anvaśocas tvaṁ prajña-vādāṁś ca bhāṣase.“ (BG 2.11) „Mano brangus Ardžuna, esi Mano draugas. Nepaisant to, maja yra labai stipri. Nepaisant to, jog esi Mano asmeninis draugas, esi taip apžavėtas klaidinga užuojauta. Todėl tiesiog išgirsk Mane.“ Todėl Jis pasakė, aśocyān: „Raudoji dėl dalyko, kuris visai nėra geras.“ Aśocya. Śocya reiškia „raudojimas“, o aśocya reiškia, jog žmogus neturėtų raudoti. Aśocya. Aśocyān anvaśocas tvaṁ prajña-vādāṁś ca bhāṣase. „Tačiau tu kalbi kaip labai išprusęs mokslininkas.“ Nes jis kalbėjo. Tačiau tie dalykai teisingi. Ką Ardžuna pasakė, varṇa-saṅkara, kai moterys tampa užterštos, populiacija yra varṇa-saṅkara, tai faktas. Kad ir ką Ardžuna pasakė Krišnai norėdamas išvengti kovos, tie dalykai yra teisingi. Tačiau dvasinėje platformoje... Tie dalykai gali būti teisingi ar ne, tačiau, žvelgiant iš dvasinės platformos, jie rimtai nepriimami. Todėl „aśocyān anvaśocas tvam“. Nes jo dvejonės kilo iš kūniško gyvenimo supratimo. Tas kuniškas gyvenimo supratimas pasmerkiamas jau pačioje Krišnos nurodymų pradžioje. Aśocyān anvaśocas tvam. (BG 2.11) „Tu raudi dėl kūniškos gyvenimo sampratos.“ Nes kiekvienas, kuris gyvena kūniškoje gyvenimo samprata, nėra geresnis už gyvūną.