LT/Prabhupada 0324 - Istorija reiškia suprasti pirmos klasės žmonių veiklą
Lecture on SB 6.1.20 -- Chicago, July 4, 1975
Taigi Kurukšetra - tai dharma-kṣetra. Tai vadinama dharma-kṣetra ne dėl to, jog vyko kova ar jog mūšio lauke buvo Krišna. Kartais tai interpretuojama tokiu būdu. Tačiau, tiesą sakant, Kurukšetra buvo dharma-kṣetra jau ilgą, ilgą laiką. Vedose sakoma: „Kuru-kṣetre dharmam ācaret“. „Jeigu žmogus nori vykdyti ritualines ceremonijas, jis turėtų vykti į Kurukšetrą.“ Indijoje vis dar tebevyrauja sistema, jog jeigu tarp dviejų partijų esama nesutarimų ar ginčų, jie turi nueiti į šventyklą - šventykla yra „dharma-kṣetra“ - tam, kad nė vienas jų nedrįstų meluoti Dievybių akistatoje. Tai iki šiol tęsiasi. Netgi jeigu žmogaus mentalitetas yra žemas, vis tiek jam metamas iššūkis: „Kalbi netiesą. O dabar kalbėk prieš Dievybę.“ Jis sudvejos, atsisakys. Tai - vis dar Indija. Negalite kalbėti melų Dievybių akistatoje, tai įžeidimas. Nemanykite, jog Dievybė - tai marmurinė statula. Ne. „Svayaṁ bhagavān.“ Visai kaip Čaitanja Mahaprabhu. Kai tik pamatė Džaganathos Dievybę, jis kaipmat nualpo. „Ak, štai Mano Viešpats.“ Jis nesakė, jog „o, štai skulptūra.“ Ne. Tai - priėmimo klausimas. Priimate tai ar ne, Dievybė - tai Aukščiausiasis Dievo asmuo asmeniškai. Turėtume tai nuolatos prisiminti. Būdami prieš Dievybes turėtume būti labai atasrgūs, neįžeisti jų. Tarnaudami Joms, siūlydami Joms prasado, rengdami Jas visuomet turėtume galvoti: „Tai - Pats Krišna asmeniškai.“ Tai - Jis asmeniškai, tačiau dėl žinių trūkumo negalime to suprasti.
Taigi turėtume sekti viskuo, kas nurodoma šastrose. Tai vadinama brahmine kultūra. Taigi Krišnos sąmonės judėjimas reiškia brahminę kultūrą - kultūrinį pirmos klasės žmonių iškėlimą. Brahmanas žmonių visuomenėje turi būti priimamas kaip pirmosios klasės žmogus. Todėl Krišna sako: „Cātur-varṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ guṇa-karma-vibhāgaśaḥ.“ (BG 4.13) Itihāsa, istorija, reiškia, jog turime suprasti pirmosios klasės žmonių veiklą. Tai - istorija. Jie išrenka pačius svarbiausius įvykius. Todėl čia duotas pavyzdys: „Udāharanti imam itihāsaṁ purātanam.“ Nes tai - pirmosios klasės įvykis... Kitu atveju, jeigu įrašytumėte viso periodo istoriją, tuomet kur, kas ją skaitys, kas ją priims ir kur jūs ją laikysite? Kasdien vyksta tokia daugybė dalykų. Todėl, remiantis Vedine sistema, istorijoje užrašomi tik svarbiausi įvykiai. Todėl tai vadinama Purana. Purana reiškia „sena istorija.“ Purātanam. Purātanam reiškia „senas, labai senas“. Tai užrašyta. Taigi šis Šrimad Bhagavatam - tai labai senos istorijos, istorinių įvykių rinkinys. Itihāsa purāṇānāṁ sāraṁ sāraṁ samuddhṛtya. Sāram reiškia „esmė.“ Nėra taip, jog reikia užrašyti visas nesąmones, ne. Sāraṁ sāram, tik svarbūs, būtini įvykiai turi būti užrašomi. Tai vadinama Indijos istorija, Mahābhārata... Mahā reiškia „Didesnė Indija.“ Didesnė Indija, joje buvo tiek daug įvykių, tačiau pats svarbiausias įvykis, Kurukšetros mūšis, čia yra aprašytas. Nėra taip, kad visi mūšiai turėtų būti užrašyti.