LT/Prabhupada 0435 - Mes susipainiojome šiose pasaulietinėse problemose
Lecture on BG 2.8-12 -- Los Angeles, November 27, 1968
Atsidavusysis: Neišmanau, kaip numaldyti jusles džiovinančią širdgėlą. Ji nenuslops, net jeigu laimėčiau klestinčią, žemėje neturinčią sau lygių karalystę su pačia aukščiausia valdžia, kokią pusdieviai turi danguje. (BG 2.8) Sañjaya tarė: Pasakęs šiuos žodžius, Arjuna, priešų baudėjas, tarė Kṛṣṇai: "Govinda, aš nesikausiu", ir nutilo (BG 2.9. O Bharatos aini, tuomet Kṛṣṇa, stovėdamas abiejų kariuomenių viduryje šypsodamasis taip tarė sielvarto palaužtam Arjunai (BG 2.10). Aukčiausiasis Dievo Asmuo tarė..."
Prabhupāda: Taigi, kai mes surimtėjame pavojingoje padėtyje, tarsi būtume pasimetę, bet Kṛṣṇa šypsosi. Matote? Kartais mes galvojame... Tai yra vadinama iliuzija. Toks pats pavyzdys kai žmogus sapnuose verkia: "Tai tigras, tai tigras. Jis mane ėda." O žmogus, kuris yra pabudęs šypsosi: "Kur tigras? Kur yra tigras?" O kitas žmogus verkia: "Tigras, tigras, tigras." Lygiai taip pat, kuomet mes esame labai susipainioję... Panašiai kaip politikai, kartais jie susipainioja politinėje situacijoje ir tvirtina: "Tai mano žemė, mano šalis", O kita pusė taip pat tvirtina: "Tai mano žemė, mano šalis." Ir jie sunkiai kaunasi. Kṛṣṇa šypsosi. "Kas tai per nesąmonės šie tvirtinimai 'mano šalis, mano žemė'? Tai Mano žemė, o jie visi tvirtina 'mano žemė' ir kaunasi." Iš tikrųjų žemė priklauso Kṛṣṇai, bet šie žmonės, veikiami iliuzijos tvirtina: "Tai mano žemė, mano šalis", užmiršęs kiek ilgai jis priklausys šiai šaliai ar šiai tautai. Tai yra vadinama iliuzija.
Taigi, tokia yra mūsų pozicija. Be supratimo apie mūsų tikrąją padėtį, mes susipainiojame visose šiose pasaulietiškose problemose, kurios visos yra klaidingos. Janasya moho 'yam ahaṁ mameti (SB 5.5.8). Moha, moha reiškia iliuziją. Tai yra iliuzija. Taigi, kiekvienas yra iliuzijos įtakoje. Taigi, tas kuris yra protingas, jei jis gali suprasti, kad ši žemiška padėtis yra paprasčiausiai iliuzija... Visos mintys, kurias aš išgalvojau, pagrįsdamas principu "aš" ir "mano", visa tai yra iliuzija. Taigi, tas, kuris yra protingas, norėdamas išsigauti iš iliuzijos, jis atsiduoda dvasiniam mokytojui. Tai savo pavyzdžiu parodė Arjuna. Kuomet jis buvo pernelyg susipainiojęs... Jis kalbėjosi su Kṛṣṇa kaip su draugu, bet kuomet jis pamatė, kad "Šis draugiškas kalbėjimasis neišspręs mano klausimų." Ir jis pasirinko Kṛṣṇą, kadangi jis žinojo Kṛṣṇos vertę. Bent jau turėjo žinoti. Jis yra draugas. Ir jis žino, kad Kṛṣṇa yra pripažįstamas... "Nors Jis elgiasi kaip mano draugas, bet didieji autoritetai pripažįsta Kṛṣṇą kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį." Tai buvo žinoma Arjunai. Taigi, jis pasakė, kad "aš toks sumišęs, kad negaliu suprasti. Netgi laimėdamas šią kovą aš vistiek nebūsiu laimingas. Netgi jeigu tapčiau visų kitų planetų karaliumi, o ką jau kalbėti apie šią žemę ar jei aš tapčiau pusdieviu aukštesniojoje planetarinėje sistemoje, vistiek šis sielvartas negalėtų sumažėti."