LT/Prabhupada 0544 - Mes ypatingai pabrėžiame Bhaktisiddhānta Sarasvatī Ṭhākuros misiją
Šiandien palanki mūsų dvasinio mokytojo Oṁ Viṣṇupāda Paramahaṁsa Parivrājakācārya Aṣṭottara-śata Śrīmad Bhaktisiddhānta Sarasvatī Ṭhākura Prabhupādos diena. Śrīla Bhaktisiddhānta Sarasvatī Ṭhākuros misija... Neskaitant jo gyvenimo, mes ypatingai pabrėžiame Bhaktisiddhānta Sarasvatī Ṭhākuros misiją. Ši vieta, Māyāpuras, anksčiau buvo žinomas kaip Miyapura. Daugiausia yra apgyvendintas musulmonų. Vienaip ar kitaip vardas Māyāpur pasikeitė į Miyapura. Vis tik žmonės labai abejoja kur yra Śrī Caitanyos Mahāprabhu gimimo vieta. O Bhaktivinoda Ṭhākura rūpestingai ieškojo, norėdamas išsiaiškinti tikrąją vietą. Taigi, Jagannātha dāsa Bābājī Mahārājo vadovavimu, ši dabartinė Yogapīṭha buvo nustatyta kaip Śrī Caitanyos Mahāprabhu gimimo vieta. Taigi, pradžioje Bhaktivinoda Ṭhākura norėjo išvystyti šią vietą labai šlovingai, įtvirtinant šventą Śrī Caitanyos Mahāprabhu vardą. Taigi, jis pradėjo šį Māyāpuro vystymo judėjimą. Jis negalėjo pabaigti, taigi tai buvo perduota Bhaktisiddhānta Sarasvatī Ṭhākurai. Taigi jo pastangomis, padedant jo mokiniams, ši vieta palaipsniui buvo vystyta, o mes savo pastangomis taip pat turėtume vystyti šią vietą. Todėl mes šią šventyklą pavadinome Māyāpur Chandrodaya. Mes turime dideles ambicijas šią vietą labai gražiai ir šlovingai išvystyti ir dabar sėkmingai turime ryšių su užsienio valstybėmis, ypatingai Amerikiečiais. Bhaktivinoda Ṭhākura turėjo didelį troškimą, kad Amerikiečiai atvyktų čia, išvystytų šią vietą ir kad giedotų ir šoktų kartu su Indais. Taigi jo svajonė kaip ir Caitanyos Mahāprabhu pranašystė,
- pṛthivīte āche yata nagarādi grāma
- sarvatra pracāra haibe mora nāma
- (CB Antya-khaṇḍa 4.126)
Taigi Caitanya Mahāprabhu troško, kad visi Indai įsitrauktų.
- bhārata bhūmite manuṣya-janma haila yāra
- janma sārthaka kari' kara para-upakāra.
- (CC Adi 9.41)
Tai yra Caitanyos Mahāprabhu misija, para-upakāra. Para-upakāra reiškia daryti gera kitiems. Žinoma, žmonių visuomenėje yra skirtingų darymo kitiems gera atšakų - gerovės draugija - bet daugiau ar mažiau... Kodėl daugiau ar mažiau? Beveik visiškai, jie galvoja, kad mes esame šis kūnas, o daryti gera kūnui yra gerbūvio veikla. Bet iš tikrųjų tai nėra gerbūvio veikla, nes Bhagavad-gītoje mes aiškiai suprantame, kad antavanta ime dehaḥ nityasyoktāḥ śarīriṇaḥ. Šis kūnas yra antavat. Anta reiškia jam ateis galas. Kiekvienas žino, kad jo kūnas yra laikinas, kad jam ateis galas. Bet kas materialaus - bhūtvā bhūtvā pralīyate (BG 8.19) - turi pradžią, kurį laiką egzistuoja ir tuomet išnyksta. Taigi, dvasinis mokymas prasideda nuo supratimo, kad „aš nesu šis kūnas.” Tai yra dvasinis išsilavinimas. Bhagavad-gītoje pirmoji Kṛṣṇos pamoka Arjunai yra ši, kad mes nesame šie kūnai. Kadangi Arjuna kalbėjo iš kūniškosios platformos, taigi Kṛṣṇa pabarė jį, kad: śocyān anvaśocas tvaṁ prajñā-vādāṁś ca bhāṣase: (BG 2.11) „Arjuna, tu šneki kaip mokytas žmogus, tačiau tu sielvartauji dėl to, dėl ko mokyti nesielvartauja.” Aśocyān anvaśocas tvam. Taigi tokia gerbūvio veikla siejasi su kūnu, ligoninė ar daugybė kitų dalykų, jie be abejonės yra geri, tačiau galutinis tikslas yra matyti sielos svarbą. Tai yra galutinis tikslas. Tai yra visa Vedų instrukcija. O Kṛṣṇa pradeda nuo šio dalyko. Dehino 'smin yathā dehe kaumāraṁ yauvanaṁ jarā (BG 2.13).