LT/Prabhupada 0621 - Krišnos sąmonės judėjimas mokina kaip tapti paklusniu autoritetui
Lecture on BG 13.1-2 -- Miami, February 25, 1975
Taigi mūsų Kṛṣṇos sąmonės judėjimas mokina žmones tapti paklusniais autoritetui. Tai yra žinojimo pradžia. Tad viddhi praṇipātena paripraśnena sevayā (BG 4.34). Jeigu norite išmokti transcendentinius dalykus, kurie yra už mūsų mąstymo, pojūčių ir troškimų galimybių... Proto spekuliacija reiškia mąstymo, jautimo ir troškimo psichologiją. Tačiau dalyko tema yra už jūsų mąstymo. Taigi Dievas ar bet kas apie Dievą yra už mūsų riboto mąstymo, spekuliacijų. Todėl mes turime išmokti būti paklusniais. Tad viddhi praṇipātena, praṇipāta reiškia paklusnumą. Prakṛṣṭa-rūpeṇa nipāta. Nipāta reiškia paklusnumą. Tad viddhi praṇipātena paripraśnena. Visų pirma suraskite ką nors kam galėtumėte pilnai atsiduoti. Tuomet teiraukitės apie transcendentinius dalykus.
Visai kaip Arjuna griežtai seka. Visų pirma jis pakluso Kṛṣṇai. Śiṣyas te 'haṁ śādhi māṁ prapannam: (BG 2.7) „Mano brangus Kṛṣṇa, mes draugiškai kalbamės tame pačiame lygyje. Taigi, tu kažką pasakysi ir tuomet aš turėsiu kažką pasakyti. Tokiu būdu mes paprasčiausiai iššvaistysime savo laiką ir nebus jokių išvadų. Todėl aš paklusiu kaip mokinys. Kad ir ką besakytum aš tai priimsiu.” Tai yra pirma sąlyga.
Visų pirma suraskite tokią asmenybę, kuria tikite taip, kad ir ką ji besakytų jūs priimsite tai. Tai yra guru. Jeigu jūs galvojate, kad žinote geriau už guru, tuomet nėra reikmės. Visų pirma suraskite asmenybę, kuri yra geresnė už jus. Tuomet pakluskite. Todėl taisyklės ir nurodymai yra tokie, kad niekas neturėtų aklai priimti jokio guru ir niekas neturėtų aklai priimit jokio mokinio. Jie turi tikrinti vienas kitą bent jau vienerius metus, kad būsimas mokinys taip pat galėtų suprasti „ar aš galiu priimti šią asmenybę kaip savo guru,” o būsimas guru taip pat galėtų suprast ar ši asmenybė gali tapti mano mokiniu.” Tai yra Sanātana Gosvāmīo nurodymas iš jo Hari-bhakti-vilāsos.
Taigi čia Arjuna priėmė Kṛṣṇą kaip savo guru. Ir jis paklusniai sako, kad prakṛtiṁ puruṣaṁ caiva (BG 13.1). Prakṛti, prakṛti reiškia gamtą, o puruṣa reiškia gamtos išnaudotoją. Visai kaip čia, materialiame pasaulyje, ypatingai vakarų šalyse, jie labai mėgsta vystyti neišvystytas šalis. Tai reiškia išnaudojimą ar tapimą puruṣa, besimėgaujančiu. Jūs amerikiečiai atvykote iš Europos ir dabar išvystėte visą Ameriką, labai nuostabūs miestai, miesteliai ir viskas labai gerai išvystyta. Tai yra vadinama resursų eksploatacija.
Taigi prakṛti, gamta, o mes, gyvosios būtybės, ypatingai žmonės, yra puruṣos. Tačiau iš tiesų mes nesame besimėgaujantys. Mes esame klaidingi besimėgaujantys. Mes nesame besimėgaujantys šia prasme: sakykim, kad jūs esate amerikiečiai. Jūs labai gerai išvystėte šį žemės ruožą žinomą kaip Amerika. Tačiau jūs negalite mėgautis. Jūs galvojate, kad mėgaujatės, bet mėgautis jūs negalite. Po kurio laiko jus išspirs - „lauk.” Tuomet kaip jūs galite būti besimėgaujantys? Jūs galite galvoti, kad „aš mėgausiuos bent jau penkiasdešimt ar šimtą metų.” Taigi jūs galite sakyti, kad jūs galite mėgautis, taip vadinamu pasimėgavimu. Tačiau jūs negalite būti nuolatiniu besimėgaujančiu. Tai yra neįmanoma.