LT/Prabhupada 1063 - Išlaisvink mus nuo mūsų veiksmų ir atoveiksmių
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Dabartiniame gyvenime mes mėgaujamės veikla, savo darbo vaisiais. Tarkime, aš esu verslininkas, dirbau labai sunkiai, pasitelkdamas intelektą, ir sukaupiau didelį kiekį pinigų banke. Dabar esu besimėgaujantysis. Taip pat įsivaizduokite, jog aš pradėjau savo verslą turėdamas didelį kiekį pinigų, tačiau man nepavyko pasiekti sėkmės... Praradau visus pinigus. Taigi esu kenčiantysis. Taip pat kiekvienoje gyvenimo srityje mes mėgaujamės, mėgaujamės savo darbų rezultatais. Tai vadinama karma.
Taigi šie dalykai, īśvara, jīva, prakṛti, arba Aukščiausiasis Viešpats, arba gyvoji būtybė, materiali gamta, amžinas laikas, mūsų skirtingos veiklos, šie dalykai paaiškinami Bhagavad-gītoje. Iš šių penkių dalykų Viešpats, gyvosios būtybės, materiali gamta ir laikas, šie keturi dalykai yra amžini. Prakṛti manifestacija gali būti laikina, tačiau tai nėra netikra. Kai kurie filosofai sako, jog ši materialios gamtos manifestacija yra netikra, tačiau remiantis Bhagavad-gītos ar Vaišnavų filosofija, pasaulio manifestacija nepriimama kaip netikra. Ji priimama kaip tikra, tačiau laikina. Tai lyg debesis, esantis danguje. Prasideda lietaus sezonas, ir po daugybės lietaus laukuose tiek daug naujos žalios augalijos. Kai tik lietingas sezonas pasibaigia, debesys nuslopsta. Palaipsniui visa ši augalija išdžiūna, ir pamažu žemė tampa ir vėl nederlinga. Taip pat ši materiali manifestacija vyksta tam tikru intervalu. Mes tai suprasime ir pažinsime iš Bhagavad-gītos puslapių. „Bhūtvā bhūtvā pralīyate.“ (BG 8.19) Ši manifestacija tam tikrame intervale tampa didinga, o tada ir vėl ji pradingsta. Tai - prakṛti darbas. Tačiau jis vyksta amžinai, todėl prakṛti yra amžina. Ji nėra netikra. Kadangi Viešpats priėmė, sakydamas: „mama prakṛti“, „mano prakṛti“. Apareyam itas tu viddhi me prakṛtiṁ parām (BG 7.5). Bhinnā prakṛti, bhinnā prakṛti, aparā prakṛti. Ši materiali gamta - tai atskirta Aukščiausiojo Viešpaties energija, o gyvosios būtybės taip pat yra Aukščiausiojo Viešpaties energija, tik jos nėra atskirtos. Jos amžinai susijusios. Taigi Viešpats, gyvoji būtybė, gamta, materiali gamta ir laikas - jie visi yra amžini. Tačiau kitas dalykas, karma, nėra amžinas. Karmos ar veiklos poveikis gali būti labai senas. Mes kenčiame ar mėgaujamės savo darbo vaisiais nuo neatmenamų laikų, tačiau vis tiek mes galime pakeisti mūsų karmos, veiklos rezultatą. Tai priklausys nuo mūsų tobulo žinojimo. Mes neabejotinai esame įsitraukę į įvairias veiklas, tačiau nežinome, kokių rūšių veiklas turėtume pritaikyti, kad jos išlaisvintų mus nuo veiksmų ir atoveiksmių. Tai taip pat paaiškinama Bhagavad-gītoje.
īśvaros padėtis yra aukščiausioji sąmonė. īśvaros, arba Aukščiausiojo Viešpaties, padėtis, yra aukščiausioji sąmonė. O jīvos, arba gyvosios būtybės, yra neatsiejamos Aukščiausiojo Viešpaties dalys, jos taip pat yra sąmoningos. Gyvoji būtybė taip pat sąmoninga. Gyvoji būtybė yra aiškinama kaip prakṛti, energija, o materiali gamta taip pat paaiškinama kaip prakṛti, tačiau tarp dviejų, viena prakṛti, tai jīvos, jos yra sąmoningos. Kita prakṛti nėra sąmoninga. Toks yra skirtumas. Todėl jīva prakṛti vadinama aukštesne, nes jīvos turi sąmonę, panašią į Viešpaties. Viešpats - tai aukščiausoji sąmonė. Niekas neturėtų teigti, jog jīva, gyvoji būtybė, taip pat yra aukščiausios sąmonės. Ne. Gyvoji būtybė negali būti aukščiausiojo sąmoningumo bet kokioje tobulumo pakopoje. Tai - klaidinanti teorija. Tai klaidinanti teorija. Tačiau ji yra sąmoninga. Tai tiek. Tačiau ji nėra aukščiausiojo sąmoningumo.