LT/Prabhupada 1064 - Viešpats Gyvena Kiekvienos Gyvos Būtybės Širdyje
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Aukščiausioji sąmonė bus paaiškinta Bhagavad-gītoje, skyriuje, kuriame apibūdinamas skirtumas tarp jīvaos ir īśvaros. „Kṣetra-kṣetra-jña.“ Kṣetra-jña buvo paaiškinta, jog Viešpats yra kṣetra-jña, arba sąmoningas, o jīvos, arba gyvosios būtybės, taip pat yra sąmoningos. Tačiau skirtumas toks, jog gyvoji būtybė yra sąmoninga šiame ribotame kūne, o Viešpats yra sąmoningas visuose kūnuose. „Īśvaraḥ sarva-bhūtānāṁ hṛd-deśe 'rjuna tiṣṭhati.“ (BG 18.61).
Viešpats gyvena kiekvienos gyvos būtybės širdyje, todėl Jis suvokia visus kiekvienos jīvos fizinius judesius ir veiklas. Neturėtume to pamiršti. Taip pat paaiškinama, jog Paramātmā, arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo, gyvena kiekvieno širdyje kaip īśvara, kaip kontroliuotojas, kuris nurodo kryptį. Jis nurodo kryptį. „Sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭhaḥ.“ (BG 15.15) Jis - kiekvieno širdyje, ir Jis nurodo mums veikti taip, kaip Jis trokšta. Gyvoji būtybė pamiršta, ką daryti. Visų pirma jis paskatina ją nusiteikti veikti tam tikru būdu, o tuomet ji įsipainioja į savo karmos veiksmus ir atoveiksmius. Tačiau kai žmogus, išėjęs iš šio kūno, gauna kitą kūną... Visai kaip mes nusivelkame vieną drabužį, ir užsivelkame kitą, taip pat ir Bhagavad-gītoje paaiškinama: „Vāsāṁsi jīrṇāni yathā vihāya.“ (BG 2.22) Kaip žmogus keičia savo skirtingus drabužius, taip ir gyvosios būtybės keičia kūnus. Sielos migracija, „apsivelkant“ praeities veiklų veiksmus ir atoveiksmius. Taigi ši veikla gali būti pakeista, kai gyvoji būtybė yra dorybės energijoje, sveikame prote, ir ji supranta, kokios rūšies veiklą ji turėtų pritaikyti. Jeigu ji taip daro, tuomet visi praeities veiksmai ir atoveiksmiai gali būti pakeisti. Todėl karma nėra amžina. Iš šių penkių dalykų - īśvara, jīva, prakṛti, kāla, ir karma - Šie keturi dalykai yra amžini, tuo tarpu karma nėra amžina.
Sąmoninga īśvara, aukščiausiosios sąmonės īśvara, ir skirtumas tarp aukščiausios sąmonės īśvaros, arba Viešpaties, ir gyvosios būtybės dabartinėmis aplinkybėmis yra toks. Abiejų sąmonė, Viešpaties ir gyvųjų būtybių, jų sąmonė yra transcendentinė. Nėra taip, jog šią sąmonę kuria sąlytis su materija. Tai - klaidinga idėja. Teorija, jog sąmonė vystosi veikiant tam tikrų materialių kombinacijų sąlygoms, nėra priimama Bhagavad-gītoje. Taip negali būti. Sąmonė gali būti iškraipytai atspindima materalių aplinkybių apvalkale, visai kaip šviesa, pereidama per spalvotą stiklą, atrodys to stiklo spalvos. Taip pat ir Viešpaties sąmonė nėra veikiama materijos. Aukščiausiasis Viešpats, Kṛṣṇa, sako: „Mayādhyakṣeṇa prakṛtiḥ.“ (BG 9.10) Kai Jis nužengia į šį materialų pasaulį, Jo sąmonė nėra veikiama materijos. Jeigu Jo sąmonė būtų veikiama materijos, Jis negalėtų kalbėti apie transcendentinę Bhagavad-gītos temą. Žmogus negali nieko pasakyti apie transcendentinį pasaulį, kol nėra išlaisvinamas iš materijos užterštos sąmonės. Tai Viešpats nebuvo materialiai užterštas. Tačiau dabartiniu momentu mūsų sąmonė yra materialiai užteršta. Taigi, kaip moko Bhagavad-gītā, mes turime valyti šią materialiai užterštą sąmonę, ir toje tyroje sąmonėje bus atlikti veiksmai, tai mus padarys laimingais. Mes negalime sustoti. Negalime nutraukti savo veiksmų. Veiksmai turi būti išgryninti. O šie išgryninti, tyri veiksmai vadinami bhakti. Bhakti reiškia, jog jie atrodo kaip paprasta, kasdienė veikla, tačiau tai - neužteršta veikla. Tai - tyra veikla. Taigi neišmanėlis gali manyti, jog atsidavusysis dirba kaip paprastas žmogus, tačiau mažai žinių turintis žmogus nežino, jog veiksmai, kuriuos atlieka atsidavusysis ir Viešpats, nėra užteršti netyros materijos sąmonės, trijų gunų, gamtos energijų, netyrumo; jie yra transcendentinėje sąmonėje. Taigi mes turėtume žinoti, jog mūsų sąmonė yra užteršta materijos.