LT/Prabhupada 1071 - Jeigu bendrausime ir bendradarbiausime su Viešpačiu, tapsime laimingi
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Mes taip pat galime prisiminti, jog kalbėdami apie Kṛṣṇą neturime omeny sektantiško vardo. Kṛṣṇos vardas reiškia aukščiausiąjį malonumą. Teigiama, jog Aukščiausiasis Viešpats - tai viso malonumo saugotojas, šaltinis. Mes visi vaikomės malonumų. „Ānandamayo 'bhyāsāt“ (Vedānta-sūtra 1.1.12) Gyvosios būtybės ar Viešpats, visi esame pilni sąmonės, todėl mūsų sąmonė ieško laimės. Laimės. Viešpats yra nuolat laimingas, ir jeigu mes su Juo bendrausime, bendradarbiausime, dalyvausime Jo bendrystėje, mes taip pat tapsime laimingi. Viešpats nužengia į šį mirtingąjį pasaulį tam, kad parodytų Savo pilnus laimės žaidimus Vṛndāvane. Kai Viešpats Śrī Kṛṣṇa buvo Vṛndāvane, Jo visa veikla su Savo piemenimis draugais, draugėmis tarnaitėmis ir visais Vṛndāvano gyventojais, ir Jo piemenavimas vaikystėje, visi šie Viešpaties Kṛṣṇos žaidimai buvo pilni laimės. Visi Vṛndāvano gyventojai jį labai mylėjo. Jie nežinojo nieko kito, išskyrus Kṛṣṇą. Netgi Viešpats Kṛṣṇa uždraudė Savo tėvui, Nanda Mahārājai, garbinti pusdievį Indrą, nes Jis norėjo, kad žmonės suvoktų, jog nereikia garbinti jokių pusdievių, išskyrus Aukščiausiąjį Dievo asmenį. Nes aukščiausias šio gyvenimo tikslas - sugrįžti į Aukščiausiojo Viešpaties buveinę. Viešpaties Kṛṣṇos prieglobstis apibūdinamas Bhagavad-gītoje, 15-tame skyriuje, 6-toje eilutėje:
- na tad bhāsayate sūryo
- na śaśāṅko na pāvakaḥ
- yad gatvā na nivartante
- tad dhāma paramaṁ mama
- (BG 15.6).
Amžinojo dangaus apibūdinimas... Kai kalbame apie dangų, kadangi turime materialų dangaus suvokimą, todėl mąstome apie dangų su saule, mėnuliu, žvaigždėmis ir t.t. Tačiau Viešpats sako, jog amžinajame danguje nėra jokio saulės poreikio. Na tad bhāsayate sūryo na śaśāṅko na pāvakaḥ. (BG 15.6) Amžinajame danguje nėra ir mėnulio poreikio. „Na pāvakaḥ“ reiškia, jog nėra poreikio nei elektrai, nei ugniai ar apšvietimui, nes dvasinis dangus yra jau apšviestas brahma-jyotir. „Brahmajyoti, yasya prabhā“ (BS 5.40), aukščiausiosios buveinės spinduliai. Šiomis dienomis, kai žmonės bando pasiekti kitas planetas, nėra labai sudėtinga suprasti Aukščiausiojo Viešpaties buveinę. Aukščiausiojo Viešpaties buveinė yra dvasiniame danguje, ji vadinama Goloka. Brahmā-saṁhitoje puikiai apibūdinta: „Goloka eva nivasaty akhilātma-bhūtaḥ.“ (BS 5.37) Viešpats, nors amžinai yra Savo buveinėje, Golokoje, vis tiek Jis yra „akhilātma-bhūtaḥ“, ten Jis taip pat gali būti pasiekiamas. Todėl Viešpats ateina tam, kad apreikštų Savo tikrąją formą, „sac-cid-ānanda-vigraha“ (BS 5.1), tad mums nereikia įsivaizduoti. Apie vaizduotę čia nėra jokių klausimų.