LT/Prabhupada 0231 - Bhagavan reiškia tą, kuris yra visos visatos savininkas: Difference between revisions

(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 0231 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1974 Category:LT-Quotes...")
 
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
 
Line 6: Line 6:
[[Category:LT-Quotes - in Germany]]
[[Category:LT-Quotes - in Germany]]
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE -->
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0230 - Pagal Vedinę civilizaciją yra keturi visuomenės skyriai|0230|LT/Prabhupada 0232 - Dievui pavydžių priešų taip pat yra. Jie yra vadinami demonais|0232}}
<!-- END NAVIGATION BAR -->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<div class="center">
<div class="center">
Line 14: Line 17:


<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
{{youtube_right|hGFUWwUNLqk|Bhagavan reiškia tas, kuris yra visos visatos savininkas - Prabhupāda 0231}}
{{youtube_right|sKh-AsfznjU|Bhagavan reiškia , kuris yra visos visatos savininkas<br />- Prabhupāda 0231}}
<!-- END VIDEO LINK -->
<!-- END VIDEO LINK -->


<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<mp3player>http://vaniquotes.org/w/images/740616BG.GER_clip2.mp3</mp3player>
<mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/740616BG.GER_clip2.mp3</mp3player>
<!-- END AUDIO LINK -->
<!-- END AUDIO LINK -->


Line 30: Line 33:
Taigi čia pasakyta: „śrī-bhagavān uvāca.“ Kalba pats didžiausias autoritetas. Todėl kad ir ką Jis pasakytų, tai turėtų būti laikoma tiesa. Mūsų sąlygotuose gyvenimuose, kai esame veikiami materialių sąlygų, turime keturis trūkumus: darome klaidas, pasiduodame iliuzijai, norime sukčiauti ir turime netobulas jusles. Taigi žinojimas, gaunamas iš žmogaus, turinčio šiuos keturis trūkumus, yra netobulas. Kai gaunate žinojimą iš žmogaus, kuris yra transcendentalus šiems keturiems trūkumams, tai yra tobulas žinojimas. Modernieji mokslininkai teoretizuoja, jog „gali būti taip, o gali būti ir kitaip“, tačiau tai nėra tobulas žinojimas. Jeigu spekuliuojate savo netobulomis juslėmis, kokia yra to žinojimo nauda? Tai gai būti dalinės žinios, tačiau tai nėra tobulas žinojimas. Todėl mūsų žinių priėmimo procesas - gauti jas iš tobulo žmogaus. Todėl mes gauname žinojimą iš Krišnos, Bhagavano, tobuliausiojo, todėl ir žinojimas yra tobulas. Visai kaip vaikas. Jis gali būti netobulas, tačiau jei jo tėvas pasakys: „Mano mielas vaike, tai yra vaidinimas“, ir jeigu vaikas pasakys: „Tai yra vaidinimas“, jo žinojimas bus tobulas. Nes vaikas neatlieka jokių tyrimų, kad surastų žinias. Jis klausia savo tėvo ar motinos: „Tėti, kas tai yra? Mama, kas tai yra?“ Ir mama sako: „Mano mielas vaike, tai yra tai ir tai.“ Kitas pavyzdys - jeigu vaikystėje vaikas nežino, kas yra jo tėvas, jis negali to ištirti. Jeigu bandys ištirti, kas yra jo tėvas, jis atsakymo niekada nesuras. Tačiau jei paklaus savo motinos, kas jo tėvas, ir motina atsakys: „Štai jis yra tavo tėvas“, tai bus tobulas žinojimas. Todėl žinojimas apie Dievą yra anapus jūsų juslinio suvokimo, tad kaip galite žinoti? Todėl turite išgirsti apie Dievą iš Jo paties arba Jo atstovo.
Taigi čia pasakyta: „śrī-bhagavān uvāca.“ Kalba pats didžiausias autoritetas. Todėl kad ir ką Jis pasakytų, tai turėtų būti laikoma tiesa. Mūsų sąlygotuose gyvenimuose, kai esame veikiami materialių sąlygų, turime keturis trūkumus: darome klaidas, pasiduodame iliuzijai, norime sukčiauti ir turime netobulas jusles. Taigi žinojimas, gaunamas iš žmogaus, turinčio šiuos keturis trūkumus, yra netobulas. Kai gaunate žinojimą iš žmogaus, kuris yra transcendentalus šiems keturiems trūkumams, tai yra tobulas žinojimas. Modernieji mokslininkai teoretizuoja, jog „gali būti taip, o gali būti ir kitaip“, tačiau tai nėra tobulas žinojimas. Jeigu spekuliuojate savo netobulomis juslėmis, kokia yra to žinojimo nauda? Tai gai būti dalinės žinios, tačiau tai nėra tobulas žinojimas. Todėl mūsų žinių priėmimo procesas - gauti jas iš tobulo žmogaus. Todėl mes gauname žinojimą iš Krišnos, Bhagavano, tobuliausiojo, todėl ir žinojimas yra tobulas. Visai kaip vaikas. Jis gali būti netobulas, tačiau jei jo tėvas pasakys: „Mano mielas vaike, tai yra vaidinimas“, ir jeigu vaikas pasakys: „Tai yra vaidinimas“, jo žinojimas bus tobulas. Nes vaikas neatlieka jokių tyrimų, kad surastų žinias. Jis klausia savo tėvo ar motinos: „Tėti, kas tai yra? Mama, kas tai yra?“ Ir mama sako: „Mano mielas vaike, tai yra tai ir tai.“ Kitas pavyzdys - jeigu vaikystėje vaikas nežino, kas yra jo tėvas, jis negali to ištirti. Jeigu bandys ištirti, kas yra jo tėvas, jis atsakymo niekada nesuras. Tačiau jei paklaus savo motinos, kas jo tėvas, ir motina atsakys: „Štai jis yra tavo tėvas“, tai bus tobulas žinojimas. Todėl žinojimas apie Dievą yra anapus jūsų juslinio suvokimo, tad kaip galite žinoti? Todėl turite išgirsti apie Dievą iš Jo paties arba Jo atstovo.


Taigi čia kalba Krišna, Aukščiausiasis Dievo asmuo, ir tai - galutinis autoritetas. Jis sako Ardžunai: „Aśocyān anvaśocas tvaṁ prajñā-vādāṁś ca bhāṣase“ ([[Vanisource:BG 2.11|BG 2.11]]) „Mano brangus Ardžuna, kalbi kaip labai išprusęs mokslininkas, tačiau tu apgailestauji dėl dalyko, dėl kurio neturėtum apgailestauti.“ „Gatāsūn agatāsūṁś ca nānuśocanti paṇḍitāḥ.“ Gatāsūn reiškia „šis kūnas“. Ar jis miręs ar gyvas, kūniškas gyvenimo supratimas yra kvailybė. Neišsimokslinęs žmogus savo kūną priima labai rimtai. Todėl Vedinėje literatūroje sakoma, jog „tas, kuris turi kūnišką gyvenimo supratimą, nėra aukščiau už gyvūną.“ Todėl šiuo momentu, be žinių apie savo tikrąją prigimtį, pasaulyje vyrauja kūniška gyvenimo koncepcija. Kūniška gyvenimo koncepcija vyrauja tarp gyvūnų. Katės ar šunys labai didžiuojasi tapdami didelėmis katėmis ar dideliais šunimis. Panašiai jeigu žmogus pradeda didžiuotis, jog „aš esu didis amerikietis ar didis vokietis“, „didelis“, koks tarp jų skirtumas? Tačiau tai tebesitęsia, todėl jie kovoja kaip katės ir šunys.
Taigi čia kalba Krišna, Aukščiausiasis Dievo asmuo, ir tai - galutinis autoritetas. Jis sako Ardžunai: „Aśocyān anvaśocas tvaṁ prajñā-vādāṁś ca bhāṣase“ ([[LT/BG 2.11|BG 2.11]]) „Mano brangus Ardžuna, kalbi kaip labai išprusęs mokslininkas, tačiau tu apgailestauji dėl dalyko, dėl kurio neturėtum apgailestauti.“ „Gatāsūn agatāsūṁś ca nānuśocanti paṇḍitāḥ.“ Gatāsūn reiškia „šis kūnas“. Ar jis miręs ar gyvas, kūniškas gyvenimo supratimas yra kvailybė. Neišsimokslinęs žmogus savo kūną priima labai rimtai. Todėl Vedinėje literatūroje sakoma, jog „tas, kuris turi kūnišką gyvenimo supratimą, nėra aukščiau už gyvūną.“ Todėl šiuo momentu, be žinių apie savo tikrąją prigimtį, pasaulyje vyrauja kūniška gyvenimo koncepcija. Kūniška gyvenimo koncepcija vyrauja tarp gyvūnų. Katės ar šunys labai didžiuojasi tapdami didelėmis katėmis ar dideliais šunimis. Panašiai jeigu žmogus pradeda didžiuotis, jog „aš esu didis amerikietis ar didis vokietis“, „didelis“, koks tarp jų skirtumas? Tačiau tai tebesitęsia, todėl jie kovoja kaip katės ir šunys.


Apie tai rytoj padiskutuosime daugiau.
Apie tai rytoj padiskutuosime daugiau.
<!-- END TRANSLATED TEXT -->
<!-- END TRANSLATED TEXT -->

Latest revision as of 13:12, 2 October 2018



Lecture on BG 2.1-5 -- Germany, June 16, 1974

Taigi autoritetai Krišną pripažįsta kaip Bhagavaną arba Aukščiausiąjį Dievo asmenį. O kas yra Bhagavanas? Bhagavanas reiškia tą, kuris yra pilnas, užbaigtas, ir turi visus šešis turtus. Turintis visus turtus reiškia, jog Bhagavanas yra turtingiausia asmenybė. Koks turtingas yra Bhagavanas, arba Dievas, galime suprasti pagalvoję, kaip didžiuojamės, kai mums priklauso keli žemės akrai, tuo tarpu Bhagavanas reiškia tą, kuris yra visos visatos savininkas. Todėl Jis laikomas turtingiausiu. Taip pat Jis laikomas stipriausiu. Ir taip pat Jis laikomas išmintingiausiu. Dar Jis yra pati gražiausia asmenybė. Tokiu būdu, kai laikote žmogų turtingiausiu, gražiausiu, išmintingiausiu, stipriausiu - tai yra Bhagavanas, Dievas. Kai Krišna buvo šioje planetoje, Jis įrodė, jog Jam priklauso visi šie turtai. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus tuokiasi, tačiau Krišna, būdamas Aukščiausiuoju Dievo asmeniu, vedė 16,108 moteris. Tačiau tai nereiškia, jog Jis pasiliko vienu šešiolikos tūkstančių moterų vyru. Jis viską sutvarkė taip, kad šešiolika moterų skirtingose vietose būtų aprūpintos. Aprašyta, jog kiekvieni jų rūmai buvo pastatytii iš pirmos klasės marmuro akmenų, o baldai buvo pagaminti iš dramblio kaulo, vieta pasisėdėjimams buvo pagaminta iš šaunios, švelnios medvilnės. Tai aprašyta. O kaip išorinis komponentas taip pat yra daugybė žydinčių medžių. Jis taip pat išsiplėtė į šešiolika tūkstančių asmeninių ekspansijų. Ir tokiu būdu Jis gyveno su kiekviena žmona. Taigi tai nėra labai sudėtinga užduotis Dievui. Sakoma, jog Dievas yra visur. Remiantis mūsų supratimu, jeigu Jis gali būti šešiolikoje tūkstančių namų, koks Jam yra sunkumas?

Taigi čia pasakyta: „śrī-bhagavān uvāca.“ Kalba pats didžiausias autoritetas. Todėl kad ir ką Jis pasakytų, tai turėtų būti laikoma tiesa. Mūsų sąlygotuose gyvenimuose, kai esame veikiami materialių sąlygų, turime keturis trūkumus: darome klaidas, pasiduodame iliuzijai, norime sukčiauti ir turime netobulas jusles. Taigi žinojimas, gaunamas iš žmogaus, turinčio šiuos keturis trūkumus, yra netobulas. Kai gaunate žinojimą iš žmogaus, kuris yra transcendentalus šiems keturiems trūkumams, tai yra tobulas žinojimas. Modernieji mokslininkai teoretizuoja, jog „gali būti taip, o gali būti ir kitaip“, tačiau tai nėra tobulas žinojimas. Jeigu spekuliuojate savo netobulomis juslėmis, kokia yra to žinojimo nauda? Tai gai būti dalinės žinios, tačiau tai nėra tobulas žinojimas. Todėl mūsų žinių priėmimo procesas - gauti jas iš tobulo žmogaus. Todėl mes gauname žinojimą iš Krišnos, Bhagavano, tobuliausiojo, todėl ir žinojimas yra tobulas. Visai kaip vaikas. Jis gali būti netobulas, tačiau jei jo tėvas pasakys: „Mano mielas vaike, tai yra vaidinimas“, ir jeigu vaikas pasakys: „Tai yra vaidinimas“, jo žinojimas bus tobulas. Nes vaikas neatlieka jokių tyrimų, kad surastų žinias. Jis klausia savo tėvo ar motinos: „Tėti, kas tai yra? Mama, kas tai yra?“ Ir mama sako: „Mano mielas vaike, tai yra tai ir tai.“ Kitas pavyzdys - jeigu vaikystėje vaikas nežino, kas yra jo tėvas, jis negali to ištirti. Jeigu bandys ištirti, kas yra jo tėvas, jis atsakymo niekada nesuras. Tačiau jei paklaus savo motinos, kas jo tėvas, ir motina atsakys: „Štai jis yra tavo tėvas“, tai bus tobulas žinojimas. Todėl žinojimas apie Dievą yra anapus jūsų juslinio suvokimo, tad kaip galite žinoti? Todėl turite išgirsti apie Dievą iš Jo paties arba Jo atstovo.

Taigi čia kalba Krišna, Aukščiausiasis Dievo asmuo, ir tai - galutinis autoritetas. Jis sako Ardžunai: „Aśocyān anvaśocas tvaṁ prajñā-vādāṁś ca bhāṣase“ (BG 2.11) „Mano brangus Ardžuna, kalbi kaip labai išprusęs mokslininkas, tačiau tu apgailestauji dėl dalyko, dėl kurio neturėtum apgailestauti.“ „Gatāsūn agatāsūṁś ca nānuśocanti paṇḍitāḥ.“ Gatāsūn reiškia „šis kūnas“. Ar jis miręs ar gyvas, kūniškas gyvenimo supratimas yra kvailybė. Neišsimokslinęs žmogus savo kūną priima labai rimtai. Todėl Vedinėje literatūroje sakoma, jog „tas, kuris turi kūnišką gyvenimo supratimą, nėra aukščiau už gyvūną.“ Todėl šiuo momentu, be žinių apie savo tikrąją prigimtį, pasaulyje vyrauja kūniška gyvenimo koncepcija. Kūniška gyvenimo koncepcija vyrauja tarp gyvūnų. Katės ar šunys labai didžiuojasi tapdami didelėmis katėmis ar dideliais šunimis. Panašiai jeigu žmogus pradeda didžiuotis, jog „aš esu didis amerikietis ar didis vokietis“, „didelis“, koks tarp jų skirtumas? Tačiau tai tebesitęsia, todėl jie kovoja kaip katės ir šunys.

Apie tai rytoj padiskutuosime daugiau.