LT/Prabhupada 0174 - Kiekviena gyvoji būtybė yra Dievo vaikas
Lecture on SB 1.8.26 -- Los Angeles, April 18, 1973
Taigi kiekviena gyva būtybė yra Dievo vaikas. Dievas - tai Aukščiausiasis Tėvas. Krišna sako: „Ahaṁ bīja-pradaḥ pitā“, „Aš esu sėklą duodantis visų gyvų būtybių tėvas.“ „Sarva-yoniṣu kaunteya“ (BG 14.4). „Visos gyvybės rūšys, visos gyvosios būtybės yra mano sūnūs.“ Tai yra faktas. Mes, gyvosios būtybės, esame Dievo sūnūs. Tačiau mes tai pamiršome. Todėl dabar kovojame. Visai kaip šeimoje, jei kiekvienas žino, jog „tėvas aprūpina mus maistu, mes esame broliai, kodėl turėtume kovoti?“ Analogiškai jei esame Dievo, Krišno sąmonėje, ši kova pasibaigs. „Aš esu amerikietis, indas, rusas, kinas...“ Visos šios nesąmonės pasibaigs. Krišnos sąmonės judėjimas yra toks šaunus. Kai tik žmonės ateis į Krišnos sąmonę, ši kova, politinė ir nacionalinė kova, kaipmat pasibaigs. Nes jie ateis į tikrąją sąmonę, kurioje viskas priklauso Dievui. Ir kaip šeimos vaikai turi teisę pasinaudoti tėčio teikiamais privalumais, taip pat jei kiekvienas yra neatsiejama Dievo dalis, jei kievienas yra Dievo vaikas, tuomet kiekvienas turi teisę naudotis tėvo nuosavybe. Taigi ši teisė yra... Teisė priklauso ne tik žmogui. Anot Bhagavad Gitos, ši teisė priklauso visoms gyvosioms būtybėms. Nesvarbu, ar ji gyvena gyvūno, medžio, paukščio, gyvulio ar vabdzdžio pavidalu. Tai - Krišnos sąmonė. Mes negalvojame, jog mano brolis yra geras, aš taip pat esu geras, o visi kiti - blogi. Tokios siauros, suluošintos sąmonės mes negalime pakęsti, atmetame ją. Mes mąstome: „Paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ“ (BG 5.18). Bhagavad Gitoje jūs atrasite tai.
- vidyā-vinaya-sampanne
- brāhmaṇe gavi hastini
- śuni caiva śva-pāke ca
- paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ
- (BG 5.18)
Tas, kuris yra pandita, išsilavinęs, mato kiekvieną gyvąją būtybę kaip turinčią lygias teises. Todėl vaišnavas yra užjaučiantis. Lokānāṁ hita-kāriṇau. Jie gali atlikti naudingą darbą žmonijai. Jie mato ir jaučia, jog visos gyvosios būtybės yra neatsiejama Dievo dalis. Kažkokiu būdu jie atsidūrė sąlytyje su šiuo materialiu pasauliu, ir dėl skirtingų karmų įgijo skirtingus kūno tipus. Taigi panditos, išsilavinusieji, nediskriminuoja sakydami, jog: „Tai - gyvūnai, jie turėtų būti siunčiami į skerdyklas, o štai čia žmogus, jis juos suvalgys.“ Ne. Žmogus, esantis Krišnos sąmonėje, yra geras kiekvienam. Kodėl gyvūnai turėtų būti skerdžiami? Todėl mūsų filosofija yra nevalgyti mėsos. Nevalgyti mėsos. Negalima. Jie mūsų neklausys. „Kas čia per nesąmonė? Tai mūsų maistas. Kodėl turėtume jo nevalgyti?“ „Edhamāna-madaḥ“ (SB 1.8.26). Jie - apsvaigę neišmanėliai. Jie negirdės tikrų faktų.