LT/Prabhupada 0453 - Patikėkite, nėra aukštesnio autoriteto už Krišną
Lecture on SB 7.9.5 -- Mayapur, February 25, 1977
Nemanykite, kad Dievas neturi jausmų, kad jis nemąsto. Ne. Viskas yra Jame. Jei jis neturi kupino užuojautos jausmo Savyje, tai iš kur jį turime mes? Juk viskas ateina iš Dievo. Janmādy asya yataḥ (SB 1.1.1). Athāto brahma jijñāsā. Kas yra Brahmanas? Brahmanas reiškia pirminį visa ko šaltinį. Tai Brahmanas. Bṛhatvāt bṛhanatvāt.
Taigi, jei šio jausmo Dievas neturi, kaip tuomet jis gali būti Dievu? Lygiai taip, jei mažas tyras vaikas ateina ir išreiškia mums savo pagarbą, iš karto tampame maloningi: "O, koks mielas vaikas." Taigi Viešpats Kṛṣṇa, Nṛsiṁha-deva, Jis taip pat tapo pariplutaḥ, jausmingai maloningas, neįprastai maloningas "Koks tyras yra šis vaikas." Taigi, užliejus jausmams, utthapya, Jis iš karto paskatino: "Mano brangus vaike, stokis". Ir iš karto padėjo Savo ranką jam ant galvos. Utthāpya tac-chīrṣṇy adadhāt karāmbujam. Karāmbhuja, lotosinę ranką, lotosinį delną. Taigi, šie jausmai yra Jame. Jis norėjo ... Šis berniukas buvo suglumęs, jog toks didelis mūrti atėjo iš kolonos, ir tėvas, didžiulis tėvas yra miręs, savaime suprantama, kad jis šiek tiek sutriko. Taigi, todėl vitrasta-dhiyāṁ kṛtābhayam: "Mano brangus vaike, nebijoki. Viskas gerai. Aš su tavimi, nereikia baimintis. Nurimk. Aš apsaugosiu tave." Taigi, tokie mainai. Todėl nereikia... tapti labai mokytu žmogumi, Vedantistu ir... Tiesiog, tokie reikalavimai: reikia tapti tyru, priimti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį ir kristi jam prie lotosinių Jo pėdų - tai viskas. Būtina: paprastumas. Paprastumas. Tikėti Kṛṣṇa. Kaip Kṛṣṇa sakė, mattaḥ parataraṁ nānyat kiñcid asti dhanañ... (BG 7.7). Tikėkite! Nėra aukštesnės valdžios už Kṛṣṇą.
Jis sako, man-manā bhava proto-bhakto mad-yājī māṁ namaskuru (BG 18.65). Tai instrukcija. Tai yra visų instrukcijų esmė. Tikėkite Kṛṣṇa, Aukščiausiuoju Asmeniu. Kṛṣṇa yra. Tikėkite, kad Kṛṣṇa yra. Tyras vaikas tikės, bet mūsų protas toks bukas, jis tyrinės, "Ar Dievybė pagaminta iš akmens, žalvario ar medienos?" nes mes nesame tyri. Mes mąstome, kad ši Dievybė yra kažkas kas pagaminta iš žalvario. Net jei tai žalvaris, ar žalvaris nėra Dievas? Žalvaris juk taip pat Dievas. Todėl Kṛṣṇa sako, bhūmir āpo 'nalo vāyuḥ khaṁ mano buddhir..., apareyam..., bhinnā me prakṛtir aṣṭadhā (BG 7.4). Viskas yra Kṛṣṇa. Be Kṛṣṇos nėra egzistencijos. Tad kodėl Kṛṣṇa negali pasirodyti taip kaip Jam patinka? Jis gali pasirodyti žalvaryje. Jis gali pasirodyti akmenyje. Jis gali pasirodyti medienoje. Jis gali pasirodyti brangakmeniuose. Jis gali pasirodyti paveiksle. Jis gali kaip tik nori. Jis visa galintis. Bet mes turime tai priimti, kad "Štai Kṛṣṇa". Nemanykite kad "Kṛṣṇa skiriasi nuo šios Dievybės, ir mes turime tik Dievybės formos žalvarį ." Ne. Advaitam acyutam anādim ananta-rūpam (Bs 5.33.). Advaita. Jis turi begalybę ekspansijų, bet jos visos yra viena.
Taigi, Jis taip pat yra Savo varde. Abhinnatvān nāma-nāminoḥ (CC Madhya 17.133). Kai kartojate šventą Kṛṣṇos vardą, nemanykite, kad pats Kṛṣṇa ir šio garso vibracija yra skirtingi. Ne. Abhinnatvān. Nāma-cintāmaṇi-kṛṣṇaḥ. Kaip Kṛṣṇa yra cintāmaṇi, taip ir Jo šventas vardas yra cintāmaṇi. Nama cintāmaṇiḥ kṛṣṇaś caitanja-rasa-vigrahaḥ. Čaitanja, pilnos sąmonės, nāma-cintāmaṇi-kṛṣṇaḥ. Kai mes kartojame Jo vardą, jūs turite žinoti, kad Kṛṣṇa yra pilnai suvokiantis jūsų tarnystę. Jūs kreipiatės, "O Kṛṣṇa! O Rādhārāṇī! Prašau, užimkite mane tarnyste jums." Hare Kṛṣṇa mantra reiškia "O Kṛṣṇa, o Rādhārāṇī, o Kṛṣṇos energija, prašau užimkite mane tarnyste jums." Ayi nanda-tanuja patitaṁ kiṅkaraṁ māṁ viṣame bhavāmbudhau.
Tai Caitanjos Mahāprabhu mokymas. "O mano Viešpatie, Nanda-tanuja..." Kṛṣṇa tampa labai patenkintu, kai jūs sujungiate Jo vardą, Jo užsiėmimus su kitais atsidavusiais. Jis ne impersonalus. Kṛṣṇa neturi vardo, bet kuomet jis turi ryšį su Savo atsidavusiuoju, tuomet atsiranda vardas. Lygiai kaip Kṛṣṇa bendrauja su Nanda Mahārādžu, Nanda Mahārādžo medinė šlepetė ... Yaśodāmayī paklausė Kṛṣṇos - jūs matėte paveikslėlį - "Ar gali atnešti Savo tėvo šlepetę?" "Taip!" Jis iš karto jas užsidėjo ant galvos. Matote? Tai Kṛṣṇa. Taigi, Nanda Mahārādžas tapo labai patenkintu: "O, jūsų sūnus labai mielas. Jis gali pakelti tokį svorį." Taigi, tokie reikalai. Todėl Caitanja Mahāprabhu kreipiasi į Kṛṣṇą, ayi Nanda-tanuja: "O Kṛṣṇa, kuris gimė iš Nanda Mahārādžo kūno..." Taip kaip tėvas yra kūną duodantis asmuo, sėklą duodantis tėvas, taip ir Kṛṣṇa, nors Jis yra visa ko pradžia, bet vis dėlto, Jis gimė iš Nanda Mahārādžo sėklos. Tai Kṛṣṇa-lila. Ayi nanda-tanuja patitaṁ kiṅkaraṁ māṁ viṣame bhavām-budhau (CC Antya 20.32, Śikṣāṣṭaka 5).. Caitanya Mahāprabhu niekada nesikreipė į Kṛṣṇą: "O Visagali." Tai impersonalu. Jis sako, ayi Nanda-tanuja, ribotas "Nanda Mahārādžo sūnus." Nanda Mahārādžo sūnus. Taigi, tai bhakti. Jis beribis. Visai kaip nustebusi Kuntīdevī, kai ji pagalvojo, kad Kṛṣṇa bijojo Yaśodāmayī.
Šią śloką žinote. Taigi, ji buvo nustebusi, kad "Kṛṣṇa, toks išaukštintas ir didis, kurio kiekvienas bijo, bet Jis pats bijo Yaśodāmayī ". Taigi, atsidavusieji mėgaujasi tuo, bet ateistai ir netikintieji negali to suprasti. Todėl Kṛṣṇa sakė, bhaktyā mām abhijānāti (BG 18.55). Tik atsidavusieji, jokie kiti. Kiti neturi leidimo patekti į Dievo karalystę, negali suprasti Dievo. Jei norite suprasti Kṛṣṇą, tai tik per bhakti. Nei žinios, nei yoga, nei karma, nei jñāna niekas - niekas jums nepadės. Tiesiog atsidavimas. Ir kaip tapti atsidavusiuoju? Kaip lengva tai? Štai Prahlāda Mahārādžas, tyras vaikas, siūlantis savo nusilenkimus Viešpačiui. Ir Kṛṣṇa jūsų taip pat prašo, man-manā bhava mad-bhakto mad-yājī māṁ namaskuru (BG 18.65). Jei jūs nuoširdžiai darysite visus šiuos keturis dalykus - visuomet prisiminsite Kṛṣṇą... Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare, Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Taigi, tai galvojimas apie Kṛṣṇą, man-manā. Jūs galite laikytis šio Hare Kṛṣṇa mantros principo, jei esate tyras atsidavusysis. Nebūnant tyru atsidavusiu tai sudėtinga. Tai vargins. Bet mes praktikuosime. Abhyāsa-yoga-yuktena (BG 8.8).