LT/Prabhupada 1058 - Bhagavad-gitos Kalbantysis - tai Viešpats Śrī Kṛṣṇa
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Bhagavad-gītos kalbantysis - tai Viešpats Śrī Kṛṣṇa. Jis minimas kiekviename Bhagavad-gītos puslapyje kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Bhagavānas. Žinoma, žodis „bhagavān" kartais priskiriamas bet kuriam galingam žmogui ar galingam pusdieviui, tačiau čia bhagavān skiriamas būtent Śrī Kṛṣṇai, didžiai asmenybei, tačiau tuo pačiu metu turime žinoti, jog Viešpats Śrī Kṛṣṇa, kdangi Jį patvirtino visi ācāryos... Turiu omeny, jog netgi Śaṅkarācārya, Rāmānujācārya, Madhvācārya, Nimbārka Svāmī, Śrī Caitanya Mahāprabhu ir daugybė kitų. Indijoje buvo daugybė autoritetingų mokslininkų ir ācāryų, turiu omenyje, vedinių žinių autoritetų. Visi jie, įskaitant Śaṅkarācāryą, priėmė Śrī Kṛṣṇą kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Pats Viešpats taip pat nustatė, Bhagavad-gītāoje, jog Jis yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jis taip priimamas ir Brahmā-saṁhitoje, ir visose Purāṇose, ypač Bhāgavata Purāṇoje: „kṛṣṇas tu bhagavān svayam.“ (SB 1.3.28) Todėl mes turėtume priimti Bhagavad-gītą tokią, kaip ją perteikė Pats Dievo Asmuo.
Taigi ketvirtame Bhagavad-gītos skyriuje Viešpats sako:
- imaṁ vivasvate yogaṁ
- proktavān aham avyayam
- vivasvān manave prāha
- manur ikṣvākave 'bravīt
- (BG 4.1)
- evaṁ paramparā-prāptam
- imaṁ rājarṣayo viduḥ
- sa kāleneha mahatā
- yogo naṣṭaḥ parantapa
- (BG 4.2)
- sa evāyaṁ mayā te 'dya
- yogaḥ proktaḥ purātanaḥ
- bhakto 'si me sakhā ceti
- rahasyaṁ hy etad uttamam
- (BG 4.3)
Idėja yra tokia, kad... Viešpats pasakė Ardžunai: „Apie šią jogą, jogos sistemą, Bhagavad-gītą, visų pirma Aš kalbėjau saulės dievui, o saulės dievas ją perteikė Manu. Manu paaiškino ją Ikṣvāku, ir tokiu būdu, per mokinių seką, vienas po kito, ateina ši jogos sistema, tačiau laikui bėgant ši sistema buvo prarasta. Todėl dabar kalbu tau apie tą pačią jogos sistemą dar kartą, tą pačią seną Bhagavad-gītos, arba Gītopaniṣados, jogos sistemą. Nes tu esi Man atsidavusysis ir esi Mano draugas, todėl tik tau įmanoma tai suprasti."
Prasmė yra tokia, jog Bhagavad-gītā - tai veikalas, kuris ypač skirtas Viešpaties atsidavusiajam. Yra trys transcendentalistų rūšys: jñāniai, yogai ir bhaktai. Arba impersonalistai, arba medituotojai, arba atsidavusieji. Taigi čia tai aiškiai paminėta. Viešpats sako Ardžunai: „Aš kalbu tau ir paverčiu tave pirmuoju paramparos žmogumi. Kadangi senoji paramparā, arba mokinių seka, dabar yra sulaužyta, todėl noriu iš naujo nustatyti kitą paramparą toje pačioje minties linijoje, kurioje ji keliavo iš saulės dievo. Taigi tu priimk šias žinias ir skleisk jas. Sistema, Bhagavad-gītos jogos sistema, dabar gali būti skleidžiama per tave. Tu tampi Bhagavad-gītos supratimo autoritetu.“ Taigi čia yra nurodymas, jog Bhagavad-gītā yra specialiai perteikiama Ardžunai, Viešpaties atsidavusiajam, tiesioginiam Kṛṣṇos mokiniui. Ir ne tik tai. Jis turi intymų draugo ryšį su Kṛṣṇa. Todėl Bhagavad-gītą suprasti gali tas žmogus, kuris turi panašias savybes kaip ir Kṛṣṇa. Tai reiškia, jog jis turi būti atsidavusysis, jis turi būti santykyje, tiesioginiame santykyje su Viešpačiu.