LT/Prabhupada 1059 - Kiekvienas turi ypatingą santykį su Viešpačiu
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Kai tik žmogus tampa Viešpaties atsidavusiuoju, jis įgyja tiesioginį ryšį su Juo. Tai - labai plati tema, tačiau trumpai sakant, atsidavusysis gali turėtį penkių skirtingų rūšių santykį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Žmogus gali būti pasyvus atsidavusysis, taip pat jis gali būti aktyvus atsidavusysis, dar jis gali būti atsidavusysis-draugas, atsidavusysis-tėvas, o taip pat jis gali būti atsidavusysis-mylimasis.
Taigi Ardžuna su Viešpačiu buvo draugo santykyje. Viešpats gali tapti draugu. Žinoma, ši draugystė ir draugystės koncepcija, kurią turime šiame kasdieniame pasaulyje, yra ryškus skirtumas. Tai - transcendentinė draugystė, kuri... Nėra taip, jog kiekvienas turės santykį su Viešpačiu. Kiekvienas turi ypatingą santykį su Dievu, ir tas ypatingas santykis sužadinamas atsidavimo tarnystės tobulumo. Dabartiniame savo gyvenimo statuse mes ne tik pamiršome Aukščiausiąjį Viešpatį, bet taip pat mes pamiršome savo amžiną santykį su Viešpačiu. Kiekviena gyva būtybė, iš daugybės, daugybės milijonų ir bilijonų gyvų būtybių, kiekviena gyvoji būtybė amžinai turi ypatingą ryšį su Viešpačiu. Tai vadinama svarūpa. Svarūpa. Per atsidavimo tarnystės procesą žmogus gali atgaivinti savo svarūpą. Toji stadija vadinama svarūpa-siddhi, žmogaus konstitucinės padėties tobulumu. Taigi Ardžuna buvo atsidavusysis, su Aukščiausiuoju Viešpačiu jį siejo draugo ryšys.
Dabar Ardžunai buvo paaiškinta Bhagavad-gītā, kaip jis ją priėmė? Į tai taip pat reikėtų aktreipti dėmesį. Kaip Ardžuna priėmė Bhagavad-gītą, paminėta dešimtame skyriuje.
- arjuna uvāca
- paraṁ brahma paraṁ dhāma
- pavitraṁ paramaṁ bhavān
- puruṣaṁ śāśvataṁ divyam
- ādi-devam ajaṁ vibhum
- āhus tvām ṛṣayaḥ sarve
- devarṣir nāradas tathā
- asito devalo vyāsaḥ
- svayaṁ caiva bravīṣi me
- (BG 10.12-13)
- sarvam etad ṛtaṁ manye
- yan māṁ vadasi keśava
- na hi te bhagavan vyaktiṁ
- vidur devā na dānavāḥ.
- (BG 10.14)
Dabar Ardžuna sako, jog išgirdęs Bhagavad-gītą iš Aukščiausiojo Dievo Asmens jis priima Kṛṣṇą kaip „paraṁ brahma“, Aukščiausiąjį Brahmaną. Brahmanas. Kiekviena gyvoji būtybė yra Brahmanas, tačiau aukščiausioji gyvoji būtybė arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo yra Aukščiausiasis Brahmanas arba aukščiausioji gyvoji būtybė. Ir paraṁ dhāma. Paraṁ dhāma reiškia, jog Jis - aukščiausioji visa ko dalis. Ir pavitram. Pavitram reiškia, jog Jis - tyras nuo materialaus užteršimo. Taip pat į Jį kreipiamasi „puruṣam“. Puruṣam reiškia aukščiausiąjį besimėgaujantįjį; „śāśvatam“, śāśvata reiškia „nuo pat pradžių“. Jis - pirmasis asmuo; „diyam“, transcendentinis; „devam“, Aukščiausiasis Dievo Asmuo; „ajam“, niekada negimęs; „vibhum“, didžiausias.
Niekas negali tuo abejoti, nes Kṛṣṇa buvo Ardžunos draugas, todėl jis gali kalbėti visus šiuos dalykus savo draugui. Bet Ardžuna tam, kad iš Bhagavad-gītos skaitytojų protų išsklaidytų dvejones, nustato autoritetų seką. Jis sako, jog Viešpats Śrī Kṛṣṇa yra priimamas kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, tai pripažįsta ne tik pats Ardžuna, bet ir autoritetai, tokie kaip Nārada, Asita, Devala, Vyāsa. Tai - didžios asmenybės, pasižymėjusios vedinio žinojimo sklaidoje. Jie priimami visų ācāryų. Todėl Ardžuna sako: „Kad ir ką kol kas man kalbėjai, priimu tai kaip visiškai tobulą žinojimą.“