LT/Prabhupada 1060 - Kol žmogus nepriims šios Bhagavad-gitos nuolankioje dvasioje...
660219-20 - Lecture BG Introduction - New York
Sarvam etad ṛtaṁ manye (BG 10.14). „Aš tai priimu ir tikiu, jog kad ir ką Tu kalbėjai, tai yra tiesa. Tavo Asmenį, Tavo Aukščiausiąjį Dievo Asmenį suprasti yra labai sunku. Todėl Tavęs negali pažinti netgi pusdieviai. Tavęs negali pažinti netgi pusdieviai. Tai reiškia, jog Aukščiausiasis Dievo Asmuo negali būti pažintas netgi asmenybių, kurios didesnės už žmones. Tad kaip žmogus gali suprasti Śrī Kṛṣṇą, prieš tai netapęs atsidavusiu Jam? Todėl Bhagavad-gītā turėtų būti priimta atsidavusiojo Viešpačiui Śrī Kṛṣṇai dvasioje. Žmogus neturėtų galvoti, jog jis yra lygus, tame pačiame lygyje su Śrī Kṛṣṇa, taip pat žmogus neturėtų galvoti, jog Jis - tai paprasta asmenybė, galbūt labai didinga asmenybė. Ne. Viešpats Śrī Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Todėl bent jau teoriškai, per Bhagavad-gītos ar Ardžunos pareiškimus, tvirtinimus, žmogus, kuris siekia suprasti Bhagavad-gītą, turėtų priimti Śrī Kṛṣṇą kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, o tuomet su ta nuolankumo dvasia... Tol, kol žmogus nepriima Bhagavad-gītos nuolankumo dvasioje ir per klausą, bus labai sunku suprasti Bhagavad-gītą, nes tai - didi paslaptis. Taigi šioje Bhagavad-gītoje... Mes galime atlikti tyrimą, kas yra ši Bhagavad-gītā. Ši Bhagavad-gītā skirta išlaisvinti žmones iš šio materialios egzistencijos nežinojimo. Kiekvienas žmogus patiria sunkumus tokia daugybe būdų, kaip Ardžuna - jis taip pat patyrė sunkumų dėl kovų Kurukṣetros mūšyje. Ir kadangi jis atsidavė Śrī Kṛṣṇai, todėl ši Bhagavad-gītā buvo paskelbta. Taip pat ne tik Ardžuna, bet ir kiekvienas mūsų yra nuolat kupinas nerimo dėl savo materialios egzistencijos. „Asad-grahāt.“ Mūsų egzistencija aplinkoje, atmosferoja, ar neegzistencija. Tačiau, tiesą sakant, mes negalime neegzistuoti. Mūsų egzistencija yra amžina, bet kažkokiu būdu mes esame įtraukiami į šį „asat“. „Asat“ reiškia tai, kas neegzistuoja. Iš daugybės žmonių, kurie klausia apie savo padėtį, kodėl jie įtraukti į šią siaubingą kentėjimo padėtį... Kol žmogus nėra prabudęs ir pasiekęs padėtį, kai klausia: „Kodėl aš kenčiu? Aš nenoriu visų šių kančių. Aš bandžiau surasti visų šių kančių sprendimą, tačiau suklupau.“ Kol žmogus nėra šioje padėtyje, jis nelaikomas tobulu žmogumi. Žmogiškumas prasideda tada, kai prote iškyla tokio pobūdžio klausimai. Brahma-sūtroje šie klausimai laikomi „brahma-jijñāsā.“ Athāto brahma jijñāsā. Kiekvienas žmogaus veiksmas laikomas nesėkme, jeigu jis prote neužduoda klausimų. Taigi žmonės, kurio pažadino šiuos klausimus savo protuose: „Kas aš esu, kodėl aš kenčiu, iš kur aš atėjau, kur turėčiau eiti po mirties,“ kai šie klausimai ateina, yra pažadinami sveiko proto žmoguje, tuomet jis praktiškai yra tinkamas mokinys, galintis suprasti Bhagavad-gītą. Ir jis turi būti śraddhāvān. Śraddhāvān. Jis turi turėti pagarbą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Toks idealus asmuo buvo Ardžuna.