LT/Prabhupada 1059 - Kiekvienas turi ypatingą santykį su Viešpačiu: Difference between revisions

(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 1059 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1966 Category:LT-Quotes...")
 
(Vanibot #0023: VideoLocalizer - changed YouTube player to show hard-coded subtitles version)
 
Line 10: Line 10:
[[Category:Lithuanian Language]]
[[Category:Lithuanian Language]]
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- END CATEGORY LIST -->
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE -->
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 1058 - Bhagavad-gitos Kalbantysis - tai Viešpats Śrī Kṛṣṇa|1058|LT/Prabhupada 1060 - Kol žmogus nepriims šios Bhagavad-gitos nuolankioje dvasioje...|1060}}
<!-- END NAVIGATION BAR -->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK-->
<div class="center">
<div class="center">
Line 18: Line 21:


<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
<!-- BEGIN VIDEO LINK -->
{{youtube_right|Rx0rekpSrJ8|Everyone has got a Particular Relationship with the Lord - Prabhupāda 1059}}
{{youtube_right|VBD7MKIjsuU|Kiekvienas turi ypatingą santykį su Viešpačiu - Prabhupāda 1059}}
<!-- END VIDEO LINK -->
<!-- END VIDEO LINK -->


<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<!-- BEGIN AUDIO LINK -->
<mp3player>File:660219BG-NEW_YORK_clip03.mp3</mp3player>
<mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/660219BG-NEW_YORK_clip03.mp3</mp3player>
<!-- END AUDIO LINK -->
<!-- END AUDIO LINK -->


Line 32: Line 35:
Kai tik žmogus tampa Viešpaties atsidavusiuoju, jis įgyja tiesioginį ryšį su Juo. Tai - labai plati tema, tačiau trumpai sakant, atsidavusysis gali turėtį penkių skirtingų rūšių santykį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Žmogus gali būti pasyvus atsidavusysis, taip pat jis gali būti aktyvus atsidavusysis, dar jis gali būti atsidavusysis-draugas, atsidavusysis-tėvas, o taip pat jis gali būti atsidavusysis-mylimasis.
Kai tik žmogus tampa Viešpaties atsidavusiuoju, jis įgyja tiesioginį ryšį su Juo. Tai - labai plati tema, tačiau trumpai sakant, atsidavusysis gali turėtį penkių skirtingų rūšių santykį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Žmogus gali būti pasyvus atsidavusysis, taip pat jis gali būti aktyvus atsidavusysis, dar jis gali būti atsidavusysis-draugas, atsidavusysis-tėvas, o taip pat jis gali būti atsidavusysis-mylimasis.


Taigi Ardžuna su Viešpačiu buvo draugo santykyje. Viešpats gali tapti draugu. Žinoma, ši draugystė ir draugystės koncepcija, kurią turime šiame kasdieniame pasaulyje, yra ryškus skirtumas. Tai - transcendentinė draugystė, kuri... Nėra taip, jog kiekvienas turės santykį su Viešpačiu. Kiekvienas turi ypatingą santykį su Dievu, ir tas ypatingas santykis sužadinamas atsidavimo tarnystės tobulumo. Dabartiniame savo gyvenimo statuse mes ne tik pamiršome Aukščiausiąjį Viešpatį, bet taip pat mes pamiršome savo amžiną santykį su Viešpačiu. Kiekviena gyva būtybė, iš daugybės, daugybės milijonų ir bilijonų gyvų būtybių, kiekviena gyvoji būtybė amžinai turi ypatingą ryšį su Viešpačiu. Tai vadinama svarūpa. Svarūpa. Per atsidavimo tarnystės procesą žmogus gali atgaivinti savo svarūpą. Toji stadija vadinama svarūpa-siddhi, žmogaus konstitucinės padėties tobulumu. Taigi Ardžuna buvo atsidavusysis, su Aukščiausiuoju Viešpačiu jį siejo draugo ryšys. Dabar Ardžunai buvo paaiškinta Bhagavad-gītā, kaip jis ją priėmė?
Taigi Ardžuna su Viešpačiu buvo draugo santykyje. Viešpats gali tapti draugu. Žinoma, ši draugystė ir draugystės koncepcija, kurią turime šiame kasdieniame pasaulyje, yra ryškus skirtumas. Tai - transcendentinė draugystė, kuri... Nėra taip, jog kiekvienas turės santykį su Viešpačiu. Kiekvienas turi ypatingą santykį su Dievu, ir tas ypatingas santykis sužadinamas atsidavimo tarnystės tobulumo. Dabartiniame savo gyvenimo statuse mes ne tik pamiršome Aukščiausiąjį Viešpatį, bet taip pat mes pamiršome savo amžiną santykį su Viešpačiu. Kiekviena gyva būtybė, iš daugybės, daugybės milijonų ir bilijonų gyvų būtybių, kiekviena gyvoji būtybė amžinai turi ypatingą ryšį su Viešpačiu. Tai vadinama svarūpa. Svarūpa. Per atsidavimo tarnystės procesą žmogus gali atgaivinti savo svarūpą. Toji stadija vadinama svarūpa-siddhi, žmogaus konstitucinės padėties tobulumu. Taigi Ardžuna buvo atsidavusysis, su Aukščiausiuoju Viešpačiu jį siejo draugo ryšys.  


Į tai taip pat reikėtų aktreipti dėmesį. Kaip Ardžuna priėmė Bhagavad-gītą, paminėta dešimtame skyriuje.
Dabar Ardžunai buvo paaiškinta Bhagavad-gītā, kaip jis ją priėmė? Į tai taip pat reikėtų aktreipti dėmesį. Kaip Ardžuna priėmė Bhagavad-gītą, paminėta dešimtame skyriuje.


<div class="quote_verse">
<div class="quote_verse">
Line 49: Line 52:
:asito devalo vyāsaḥ
:asito devalo vyāsaḥ
:svayaṁ caiva bravīṣi me
:svayaṁ caiva bravīṣi me
:([[Vanisource:BG 10.12-13|BG 10.12-13]])
:([[LT/BG 10.12-13|BG 10.12-13]])
</div>
</div>


Line 57: Line 60:
:na hi te bhagavan vyaktiṁ
:na hi te bhagavan vyaktiṁ
:vidur devā na dānavāḥ.
:vidur devā na dānavāḥ.
:([[Vanisource:BG 10.14|BG 10.14]])
:([[LT/BG 10.14|BG 10.14]])
</div>
</div>



Latest revision as of 10:35, 3 October 2018



660219-20 - Lecture BG Introduction - New York

Kai tik žmogus tampa Viešpaties atsidavusiuoju, jis įgyja tiesioginį ryšį su Juo. Tai - labai plati tema, tačiau trumpai sakant, atsidavusysis gali turėtį penkių skirtingų rūšių santykį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu. Žmogus gali būti pasyvus atsidavusysis, taip pat jis gali būti aktyvus atsidavusysis, dar jis gali būti atsidavusysis-draugas, atsidavusysis-tėvas, o taip pat jis gali būti atsidavusysis-mylimasis.

Taigi Ardžuna su Viešpačiu buvo draugo santykyje. Viešpats gali tapti draugu. Žinoma, ši draugystė ir draugystės koncepcija, kurią turime šiame kasdieniame pasaulyje, yra ryškus skirtumas. Tai - transcendentinė draugystė, kuri... Nėra taip, jog kiekvienas turės santykį su Viešpačiu. Kiekvienas turi ypatingą santykį su Dievu, ir tas ypatingas santykis sužadinamas atsidavimo tarnystės tobulumo. Dabartiniame savo gyvenimo statuse mes ne tik pamiršome Aukščiausiąjį Viešpatį, bet taip pat mes pamiršome savo amžiną santykį su Viešpačiu. Kiekviena gyva būtybė, iš daugybės, daugybės milijonų ir bilijonų gyvų būtybių, kiekviena gyvoji būtybė amžinai turi ypatingą ryšį su Viešpačiu. Tai vadinama svarūpa. Svarūpa. Per atsidavimo tarnystės procesą žmogus gali atgaivinti savo svarūpą. Toji stadija vadinama svarūpa-siddhi, žmogaus konstitucinės padėties tobulumu. Taigi Ardžuna buvo atsidavusysis, su Aukščiausiuoju Viešpačiu jį siejo draugo ryšys.

Dabar Ardžunai buvo paaiškinta Bhagavad-gītā, kaip jis ją priėmė? Į tai taip pat reikėtų aktreipti dėmesį. Kaip Ardžuna priėmė Bhagavad-gītą, paminėta dešimtame skyriuje.

arjuna uvāca
paraṁ brahma paraṁ dhāma
pavitraṁ paramaṁ bhavān
puruṣaṁ śāśvataṁ divyam
ādi-devam ajaṁ vibhum
āhus tvām ṛṣayaḥ sarve
devarṣir nāradas tathā
asito devalo vyāsaḥ
svayaṁ caiva bravīṣi me
(BG 10.12-13)
sarvam etad ṛtaṁ manye
yan māṁ vadasi keśava
na hi te bhagavan vyaktiṁ
vidur devā na dānavāḥ.
(BG 10.14)

Dabar Ardžuna sako, jog išgirdęs Bhagavad-gītą iš Aukščiausiojo Dievo Asmens jis priima Kṛṣṇą kaip „paraṁ brahma“, Aukščiausiąjį Brahmaną. Brahmanas. Kiekviena gyvoji būtybė yra Brahmanas, tačiau aukščiausioji gyvoji būtybė arba Aukščiausiasis Dievo Asmuo yra Aukščiausiasis Brahmanas arba aukščiausioji gyvoji būtybė. Ir paraṁ dhāma. Paraṁ dhāma reiškia, jog Jis - aukščiausioji visa ko dalis. Ir pavitram. Pavitram reiškia, jog Jis - tyras nuo materialaus užteršimo. Taip pat į Jį kreipiamasi „puruṣam“. Puruṣam reiškia aukščiausiąjį besimėgaujantįjį; „śāśvatam“, śāśvata reiškia „nuo pat pradžių“. Jis - pirmasis asmuo; „diyam“, transcendentinis; „devam“, Aukščiausiasis Dievo Asmuo; „ajam“, niekada negimęs; „vibhum“, didžiausias.

Niekas negali tuo abejoti, nes Kṛṣṇa buvo Ardžunos draugas, todėl jis gali kalbėti visus šiuos dalykus savo draugui. Bet Ardžuna tam, kad iš Bhagavad-gītos skaitytojų protų išsklaidytų dvejones, nustato autoritetų seką. Jis sako, jog Viešpats Śrī Kṛṣṇa yra priimamas kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, tai pripažįsta ne tik pats Ardžuna, bet ir autoritetai, tokie kaip Nārada, Asita, Devala, Vyāsa. Tai - didžios asmenybės, pasižymėjusios vedinio žinojimo sklaidoje. Jie priimami visų ācāryų. Todėl Ardžuna sako: „Kad ir ką kol kas man kalbėjai, priimu tai kaip visiškai tobulą žinojimą.“